I'M STAYING HERE

37 dalis

Visą likusį tą vakarą susirašinėjau su Thomu. Jis gan mielas vaikinas. Na žinutėmis. Neteko su juo šnekėti realiai. Na neteko šnekėti realiai kai aš būčiau blaiva. Sekantį rytą nusprendžiau paskambinti Justin, nes norėjau tiesiog prasiblaškyti.

-Sveika,- vaikinas nusišypsojo ir apkabino mane.

-Labas,-

-Kaip tau vakarėlis praėjo su merginomis?- nusijuokė.

-Tu žinai?- išpūčiau akis.

-Na šiektiek girdėjau pasakojimų. Bet daugiau girdėjau kas vyko su Zayn tą vakarą kai mes išėjom,- sukikeno. Vaikinas pasitikrino telefoną, gal susirado antrą porą?

-Žinai Zayn tema nelabai mane traukia..- numykiau.

-Šitai turi žinot. Kai mes išėjom kažkoks vaikinas pasakė ant tavęs "ji rimtai kalė" ir jis jam trenkė,- vėl pasižiūrėjo į telefoną, bet šį kart sumaigė žinutę.

-Jis pats mane tokia vadino. Kodėl jis netrenkė sau tada?-

-Tai kažkas jam tai ir pasakė. O jis "ji mano galiu vadint kaip noriu"- parodė kabutes.

-Jis rimtai? O dieve, koks jis idiotas.- suburbėjau.

-Oh žiūrėk tavo idiotas eina.- nusijuokė ir parodė tiesiai pirštu, kur Zayn ir Harry ėjo kartu ir kažką įnirtingai šnekėjo.

-Jis nemano..- trenkiau jam į galvą. - Kodėl jis eina būtent čia?- girdėjau kaip Justin sukikena.

-Sveika Maya,- tarė Harry.

-Labas Harry,- numykiau.

-Zayn nepasisveikinsi?- kumštelėjo jam Harry.

-Labas, Justin,- tarė.

-O su Maya?-

-Nesijaudink, Harry. Man nereikia to. Aš gi kalė kuri duodasi su visais,- paniekinamai tariau nužvelgdama Zayn.

-Aš buvau girtas,- piktai pasakė.

-Ką sakai girtas, galvoji blaivas Zayn,-

-Harry dabar mane beveik įtikino tavęs atsiprašyt, bet tu pati elgiesi kaip tikra kalė. Jau būčiau ėjąs pas tave, bet va tu su šituo ir vėl eini.- parodė į Justin. Trenkiau jam antausį.

-Tu pats didžiausias idiotas šoje žemėje,-

-Aš? Tu rimtai? Tu vaikštai su tuo, bučiuojies vos mes susipykom, poto matau dar su kitu. O vakar laižeisi dar su vienu.- vaikinas pradėjo rėkti.

-Aš gėjus mielasis,- Justin sumurmėjo kaip į jį parodė.

-Neaiškink tu man! Palauk. Ką?-

-Aš Gė-jus,- ištarė skiemenimis Justin.

-Bet.. Bet tai nieko nekeičia. Ji buvo su kitais,- vaikinas vistiek suto. Mačiau tai jo akyse. Jos buvo juodos kaip anglis.

-Žinai Zayn. Nebandyk daugiau su manim šnekėti ar kažką daryti. Jaučiau tau kažką pradžioje.. Bet dabar tu esi pats didžiausias kvailys kurį buvau sutikus. Net buvęs man rodė daugiau pagarbos.- suburbėjau piktai ir paėmusi už Justin rankos jį nusivedžiau.

-Viskas gerai?- paklausė Justin.

-Nelabai.. Bet bus. Einu namo, gerai?- pasukau link savo gatvės.

-Na gerai.. Jeigu prireiks skambink,- Justin apkabino mane. Vos tik atsisveikinus nuskubėjau namo. Vos tik pasiekus savo kambarį kritau į lova ir pravirkau.

Kodėl aš verkiu dėl jo jeigu jo nemyliu? O gal...

*********

Atsiprašau, kad ilgai nerašiau. Žinau kiekvienas turime 24 valandas per parą, bet jos man užimtos. Be to, kad labai daug laiko praleidžiu muzikos mokykloje, dėl kurios grįžtu tik vakarais. Turiu ilgai pasilikti po pamokų(t.y. laisvas laikas tarp pamokų ir muzikos mokyklos) dėl choro perklausų. Vakarais atsiduodu mokslam. Ir tikrai neatrandu normaliai prisėsti ir parašyti dalies. Savaitgaliai man yra mano dienos, per kurias turiu šiektiek laisvės. Per jas pailsiu ir praleidžiu su artimais.
Kita dalis tikrai nežinau kada, nes nežinau kada atrasiu laiko ir nežinau kada mane apšvies rašymo mūza.

-Myliu.