I'M STAYING HERE

44 dalis

Kelis kartus sumirksėjau, pasitikrinti ar aš nesapnuoju. Pats Zayn, man sako, kad gailisi ir, kad nori taikytis?

-Zayn aš..- nutesiau pasimetus. Šiuo momentu negalėjau jaustis labiau pasimetus.

-Taip suprantu. Nebus visko iškarto, bet leisk man pabandyt, atstatyt ką praradom.- vaikinas užkišo man už ausies sruogą kuri krito man ant veido. Tada toliau savo rudomis akimis tyrinėjo kiekvieną mano veido colį. Tarsi bandydamas rasti mano veide, išdavikų veiksmų, kurie pasakys ką jaučiu.

-Aš atsiprašau,- tariau ir užmerkiau akis. Stengiausi užgniaužti ten susikaupusias ašaras. Šūdas, ar aš turėčiau verkti?

-Tai aš atsiprašau. Kad buvau toks kvailys, kuris viską sugriovė ir principų valdomas gadino viską dar labiau,- atsimerkiau ir viena ašara nuriedėjo skruostu. Zayn vos ją pamatęs savo nykščiu ją nuvalė, šypteldamas. Giliai įkvėpus pradėjau.

-Taip Zayn. Ir aš atsiprašau. Taip tu buvai suknistas kvailys ir idiotas. Tu prieš visus žmones pavadinai mane kale. Dabar mes čia.. aš verkiu net nežinau kodėl, o tu prašai manęs atleist.. aš nežinau Zayn. Taip atleidžiu, bet viskas kas buvo prieš visa tai negrįž vos tik mostelėjus lazdele,- iškvėpiau likusį orą.

-Tu atleidi? Taip! Man to ir reikėjo. Ačiū tau Maya,- vaikinas plačiai nusišypsojo ir apkabino mane,- tu neįsivaizduoji kiek man tavo atleidimas reiškia.- aš taip pat šyptelėjau.

-Bet Zayn.. tu žinai, kad viskas nebus taip kaip ankščiau, nors ir atleidau tau?-

-Žinau. Bet aš pasistengsiu, kad viskas grįžtų ir būtų dar geriau nei buvo tada,- vaikinas šyptelėjo ir man nespėjus sureguoti pabučiavo mano lūpas. Tai nebuvo kažkas tokio, kas vestų norėt daugiau. Tai buvo paprastas bučinys per kurį jaučiau, jo visą norą ir laimę šią akimirką.

-Maya tu ir Thomas nedraugaujate? Jis panašus į gerą vaikiną tačiau nenoriu, kad jis būtų su tavimi,- po šių žodžiu pavarčiau akis.

-Ne, nedraugaujam Zayn. Bet jeigu ir draugautume, negalėtum kištis į tai. Tu ilgai man nerodei jausmų, aš vietoj gyvenime nestovėjau. Kaip ir tu. Negaliu imti ir įskaudinti Thomo. Jis labai šaunus vaikinas,- tariau.

-Jis tau patinka?- kiek labiau pasimetė Zayn.

-Nežinau.- tariau ir giliai atsidusau. Vaikinas toliau apie Thomą nieko neklausė. Kad ir kaip nenoriu apie tai galvoti, Thomas geras vaikinas. Bet jis nusipelnė geresnės nei aš. Kuri tikrai norės būti su juo.

Sėdėjome ten dar ilgai, tačiau teko keliauti namo, nes Zayn mama pasigedo savo sūnaus. Privažiavus mano namus, Zayn automobilis sustojo.

-Zayn, kas mes, draugai?- tariau po ilgesnės tylos.

-Pakolkas draugai.. bet tik kuriam laikui. Pasistengsiu, kad pakeisčiau tai.- vaikinas net nežvilgtelėjas nusišypsojo. Iš kur atsirado toks pasitikėjimas, Zayn? Tyliai nusijuokiau sau.

Greitai pakštelėjau vaikinui į žandą ir išlipau iš automobilio. Išlipusi atsisveikinau su vaikinu ir uždarusi automobilio duris nuėjau į namus. Vos tik uždariusi namo duris atsirėmiau į jas ir plačiai nusišypsojau.

Vis dėl to jam rūpiu..

*******
Ah rimtai atsiprašau. taipp vasara bet kaip tik vasarą aš labiausiai tingiu manau. Kiek galėdama stengsiuos rašyti. Jau nuo saulės buvau pamiršusi, kad turiu rašyti. Dėkokit merginai dėl kurios komentaro gavau pranešima ne tik į telefona, bet ir į smegenis ir pareiškė, kad turiu parašyti dalį. Žinau tai nekažką. Pilna molio ir mutinio. Vistiek jus labai myliu ❤️