I'M STAYING HERE

42 dalis

Jau maniau, kad Zayn "pokalbis" su Thomu eina į pabaigą, bet deje. Labai stipriai klydau. Jie toliau kalbėjosi apie "vyriškus" dalykėlius. Sėdėjau keletą minučių kol susivokiau, kad man reikėtų nueiti į tuoletą. Pasakiusi, kad greitai grįšiu atsistojau ir nuskubėjau tuoletų link. Nuėjusi į kabiną atlikau tai ką norėjau išėjusi nusiploviau rankas ir jas švariai nuvaliau rankšluostiniu popieriumi. Norėjau eiti iš tuoletų, bet kažkas greitai atidaręs duris privertė mane atšokti nuo jų. Tai buvo Zayn? Vaikinas greitu judesiu priėjo prie manęs.

-Maya,- vaikinas giliai įkvėpė. - tu neįsivaizduoji, kaip pasiilgau tavęs,-

-Nemanai, kad kiek akivaizdu, kad aš tuolete ir tu tuo pačiu metu į jį nuėjai?- kilstelėjau antakį ištardama teisinga fakta.

-Na aš nėjau į tuoleta. Man "paskambino",- vaikinas parodė kabutes. O aš nusijuokiau nuo jo. Juodaplaukis tiesiog stebėjo mane ir visus mano judesius. Galiausiai mano žvilgsnis susikirto su jo. Kelias sekundes jis žvelgė į mane tarsi norėdamas matyti mano siela. Manau tai jam pavyko. Nenorėdama jausti jo gilaus žvilgsnio žengiau atgal, bet tai padėjo nedaug, nes ten buvo siena.

-Nepasiilgai manęs?- tarė vis dar stebėdamas ir gaudydamas mano judesius kurie parodys ar meluoju ar ne.

-Ne,-

-O kodėl nori mane pabučiuoti?-

-Nenoriu,- susiraukiau. Ir vaikino kūnas staiga prisirėmė prie manęs, o jo lūpos susiglaudė su manosiomis. Keleta sekundžių stovėjau tarsi stulpas, bandydama atstumti Zayn, bet galiausiai išsilydžiau kai vaikinas apkabino mane, kad nebespurdėčiau ir atsakyčiau į bučinį. Tai ir padariau. Tada tarsi atsijungiau nuo pasaulio. Atrodo tai truko amžinybę, bet relybėje truko galbūt kelias dešimtis sekundžių.  Vos tik vaikinui atsitraukus nustūmiau jį nuo savęs.

-Kas tau negerai?- riktelėjau, trenkdama jam per krūtine.

-Sakiau, kad nori pabučiuoti,-

-Tu mane pabučiavai durniau,-

-Bet tu atsakei,- sukikeno.

-Nebūtum kitaip manęs paleidęs,- pavarčiau akis.

-Žinoma, bandyk tuo save įtikint. Kad tai aš norėjau ir tave priverčiau,- Zayn kilstelėjo antakį.-Maya aš norėjau su tavimi rimtai pakalbėti,-

-O aš nenoriu su tavimi rimtai pakalbėti,- atsidusau ir jau norėjau žengti link durų, bet vaikinas greitai užstojo man kelią.

-Tu supranti, kad kažkas gali įžengti?-

-Niekas čia neis. Maya noriu su tavimi pasikalbėt, tik vienas pokalbis,- paėmė mano ranką. Atsidusau.

-Prašau, kalbėk,-

-Man neužteks tavo penkių minučių. Galime važiuot pas mane? Aš turiu tau daug ką pasakyti.-

-Zayn.. Ne. Nežinau. Turiu nuojautą, kad tas pokalbis man nieko gero nežadės. Atleisk Zayn, bet ne. Nenoriu su tavimi pasikalbėti,- pastūmiau vaikiną į šona ir praėjau pro duris. Uždariusi jas pastebėjau, kad ant durų pakabinta "tuoletai neveikia". Sumanu Zayn. Ilgai nestovėjusi grįžau prie stalo.

-Thomai, neturėtume vykti namo? Jau manau manęs pasigedo mano mama,- atsidusau.

-Žinoma,- nusišypsojo. Tuo metu taip pat sugrįžo Zayn. Jau rimtai šnekėdamas telefonu ir pasakydamas kažkam "ačiū už tai".

-Ką veikiat?-

-Na mes su Thomu jau vykstame namo.- tariau.

-Tada mes taip pat.- šyptelėjo Zayn. Išėjome visi keturi iš kavinės. Atsisveikinome ir įsėdome į Thomo automobilį. Vaikinas pasuko raktą ir kūrė automobilį. Automobiliui tik suurzgus ir užgesus vaikinas šalia nusikeikė.

***
Gal dabar dalis trumpa, bet atsirado idėja todėl manau nebus kankynė rašyti kitą ir galbūt sulauksit dalies greitai :))