I'M STAYING HERE

31 dalis

-Ji nesirgo?- dar kartą neįsitikinus paklausiau.

-Ne,- moteris kiek pasimetus atsakė.

-Aš trumpam atsiprašysiu,- giliai įvėpiau ir išėjau iš virtuvės į svetainę.

-Kur Zayn?- paklausiau jo tėčio.

-Jis savo kambaryje, nuėjo kažko pasiimti,- sumurmėjo žiūrėdamas futbolą per didelį televizorių.

-Ačiū,-sumurmėjau ir laitais nuskuodžiau į vaikino kambarį. Tik atidariusi duris pamačiau Zayn kažko ieškantį savo rašomojo stalo stalčiuje.

-Tavo sesė suknistai nesirgo!- piktai užrėkiau.

-Maya, aš galiu paaiškinti,- vaikinas iš kart suprato apie ką eina kalba.

-Nieko tu nepaaiškinsi,- piktai suburbėjau- kodėl aš buvau tokia durna ir tikėjau viskuo ką tu man sakei? Net dabar ar tau patinku ar aš tau tiesiog antras variantas,-

-Ne, Maya.. Tu man patinki,- Zayn pagavo mane už rankos, aš piktai jį nužvelgiau.

-Kur tu buvai tą vakarą? Pas mergina, taip?- paklausiau su ašarom akyse. Maya, laikykis..

-Taip,- vaikinas atsiduso. Stipriai užsimerkiau, stengdamasi sulaikyti taip norinčias bėgti ašaras.

-Ir tu su ja mylėjaisi, taip?-

-Ne,- vaikinas stipriau suspaudė mano ranką kai norėjau ją ištraukti iš jo gniaužtų. - aš buvau pas ją visko užbaigti.. Dabar nebemeluosiu, taip ji buvo mano sugulovė. Bet pradėjus bendrauti su tavim aš norėjau viską nutraukti. Tai tą vakarą ir padariau,-

-Visą vakarą?! Žinai išsiskirti trunka kelias minutes. O ne kelias valandas. Nemeluok tu jai iš tiesų viską pasakei tik tada kai pasimylėjot?- piktai išrėžiau.

-Taip,- vaikinas atsiduso. Greitai ištraukiau savo ranką iš vaikinio gniaužtų ir pasiėmiau savo krepšį.

-Tu suknistas melagis Zayn, viskas baigta,- prieš uždarydama duris tariau. Greitai nubėgusi laiptais įkišau galvą į virtuvę.

-Aš labai atsiprašau Laura, negaliu pasilikti vakarienei. Galbūt kada užsuksiu pas jus,- šyptelėjau atsiprašydama moters.

-Mieloji kas nutiko?- pamačiusi mano veidą pasakė.

-Nieko, nebijokit dėl manęs. Turiu bėgt,- greitai pasakiau ir pagriebusi paltą koliudoryje ir užsimovusi batus greitai išbėgau iš namo.

-Maya palauk,- girdėjau Zayn balsą.

-Zayn atsiknisk,- surėkiau ir paspartinau žingsnį. Eidama apsirengiau palta. Pasiekusi vaikų aikštelės supynęs prisėdau ten ir pratrūkau. Zayn, kodėl tu toks šiknius?..

-Maya?- išgirdau labai pažystama balsa. Pakėlusi akis pamačiau Justin.. Atsistojusi apsikabinau vaikiną.

-Kas nutiko? Kodėl verki?- paklausė glostydamas mano nugara.

-Tau geriau nežinot,- tyliai sumurmėjau.

-Pasakok, Maya,- vaikinas uždėjas ranką ant mano peties tarė.

...

-Ir tada išbėgau iš jo namų, dar girdėjau, kas jis mane šaukė,- baigusi pasakot viską, nuo to kaip mes nesutarėm iki šios akimirkos kuri įvyko nesenei.

-Oh.. Mergyt, jis perdaig kvailas, suprast,-

-Galbūt aš per daug kvaila, kad galvojau, kad jis geras vaikinas,- suburbėjau.

-Manau jis geras.. Bet galbūt nemoka to atskleisti? Man atrodo jam santykiai toki pirmi,-

-Tu jį gini?- suburbėjau pikčiau.

-Ne, tiesiog svarstau galimus variantus,- tarė.

-Ačiū Justin,- pasakiau.

-Už ką?-

-Už tai, kad išklausei,- apsikabinau vaikiną. Taip aš jaučiuosi daug geriau pasipasakojus vaikinui, gėjui kurio dar gerai nepažystu. Bent tiek...

******
A.Ž. Pagaliau.