,,Just bad...''

Tylus medžių ošimas pasiekė mano ausis . Keista , tiesa? Tokiai merginai kaip man neturėtų rūpėti tokie niekai , galbūt tik narkotikai , cigaretės ir dar visokie nešvarūs niekučiai .

Mane pamačius taip galima galvoti . Bet viduj , ne . Atrodo , kad aš ošiu kartu su medžiais , palengva , ramiai ir tyliai . Kad man taip būtų . Aš lyg jūra kurioje dabar audra .

Kuri negali ramiai išbūti nė valandos , turiu kažką veikti . Tad dabar aš vaikštau po apsiniaukusį parkelį ir vis paspiriu akmenuką pasipainiojusį man po kojomis . Mano telefonas suburzgė ir ištraukusi jį pamačiau žodį ,,mama'' . Perbraukiau pirštu per telefoną ir pridėjau jį prie ausies.

-Cristelle kur tu? - išgirdau jos sunerimusį balsą .

-Viskas gerai mama , aš parke - ramiai atsakiau ir įkvėpiau daug oro .

-Patariu pareit , tėtis namie - ji kiek tyliau pasakė ir pabaigė pokalbį . Sustojau ir nebekvėpavau , štai ko aš dabar labiausiai nenoriu . Namo . Ten bus tėtis kuris ir vėl mane išvadins baisiausia pasaulyje dukra ir pasakys kaip manęs nekenčia . Ačiū dievui jog mama yra mano pusėje , ji lyg mano geriausia draugė kuri pataria man ką daryt , kaip lengviau apsispręsti . Tėtis , jis geras tik vienoj pusėj , piniguose . Dėl to , kad jis turi savo verslą , uždirba daug pinigų mūsų šeima turi didelį namą ir maisto . Bet meilė , pas jį tokio žodžio nėra . Galbūt jis myli tik mama , bet aš , aš jam lyg žmogus jo namuose .

Apsisukau ant kulno ir greitu žingsniu parėjau namo . Tyliai atidariau namų duris ir nusiavusi batus stengiausi kuo tyliau nueiti iki laiptų vedančių į antra aukštą . Ten mano kambarys , ten aš išvengsiu tėčio atšiauraus žvilgsnio , ten aš jausiuosi laisva . Jau dėjau žingsnį ant pirmo laiptelio kai pasigirdo tas balsas kurio aš nenorėjau girdėti :

-Cristelle - tėtis pakvietė mane , bet tai nebuvo nuoširdus pakvietimas , tai buvo įsakimas . Atsidusau ir trindama rankas į šonus nuėjau į svetaine kur tėtis sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo futbolą . Sustojau tarpdurį ir krenkštelėjau , kad jis vėl nešauktu .

-Kur buvai? - jis lyg supratęs , kad nenoriu su juo kalbėt dar atšiauriau paklausė .

-Parke - ramiai atsakiau .

-Oh , parke. - Jis nusijuokė.  - tokiu metu mergaitėms po parkus nelabai gerai vaikščiot .

-Man reikėjo gryno oro - vis dar laikiausi ramiai .

-Nebijai , kad išprievartaus? - jis atsisuko ir nusišypsojo ledine šypsena kuri privertė nuriedėt kelis lašelius nuo mano kaktos . Jutau kaip rankos dar labiau suprakaituoja ir kaip mano kūno temperatūra pasikeičia .

-Panašu ,kad taip galėtu įvykt? - pasišaipiau.

-Oh , taip žinoma . Tokios kaip tu niekas neimtu - jis nusiviepė ir parodė ,kad eičiau . Žinau , jis ledinis žmogus kuris neturi širdies ir yra absoliutus idiotas. Bet jis mano tėtis , ir vistiek aš jam jaučiu šiokia tokia pagarba , ir ne ,  tai tikrai ne meilė . Aš paveldėjau jo protą , tad esu protinga . Bet to nerodau mokykloje , nes moksliuke būt negaliu . Įpusėjus puse laiptų nubėgau į savo kambarį ir užsirakinau . Mano kambario sienos , puse juodos puse baltos . Keletas nuotraukų su draugėmis ir mama . Spinta balta , stalas baltas ir lova juodai balta . Vienintelis rėžiantis akį dalykas yra rožinis kilimėlis prie mano vonios kambario . Juokinga tiesa? Bet aš jį tiesiog dievinu , tai buvo mano svajonė , turėti rožinį kilimėlį . Tad kiekviena ryta eidama į vonia pastoviu ant jo kokia minutę. Padeda nusiramint . Pažiūrėjau į laikrodį kuris rodė devintą valandą vakaro . Miegoti dar neisiu , tad geriau paskaitysiu knyga . Dabar skaitau ,,Laisvai''. Dievinu knygas , jos padeda nusiramint , o labiausiai atsijungt nuo pasaulio . Skaičiau greičiausiai kokias 3 valandas . Nusirengiau visus drabužius ir susilanksčiusi įdėjau į savo didele baltą spinta . Palindau po dušu , kas irgi padeda nusiramint .

Apsivilkau savo rožinius naktinius ir kritau į minkšta lova . Pasivartaliojau dar dešimt minučių ir užmigau .

       Išgirdusi ,kad skamba žadintuvas greit jį išjungiau ir pasirąžiusi nuėjau į vonia atlikti rytinių ritualų . Atsidariau spinta ir žiūrėjau ką šiandien reiktų užsidėt. Mėlyni plėšyti džinsai , juoda maikutė su juostelėmis nugaroje ir mėlynas džemperis .

Išsitraukiau juodus ,,Conversus'' ir juos užsidėjusi susirišau plaukus į paprasta uodegėlę . Ištraukiau kelis tiesius plaukus priekyje , nes taip gražiau atrodo. Užmaskavau kelis mažus spuogelius ant kaktos ir pasidažiau akis tušu . Pasiėmiau tamsiai bordinės spalvos lūpdažį  ir pasitepiau lūpas . Pagriebiau juoda savo kuprine ir greitais žingsniukais nulėkiau  į apačią .

-Labas Mama - pasisveikinau su mama kuri sėdėjo ir gėrė kavą .

-Labas - švelniai ji pasakė ir pakštelėjo man į žandą. - Kiek tau šiandien pamokų?

-Grįšiu pati. - pasiėmiau puodelį ir įsipyliau arbatos .

-Motociklu? - ji pakėlė akis į mane , aš palinksėjau . - Atsargiai - priėjus man ji pasakė ir aš pakštelėjau jai į kakta .

-Iki - pamojau jai ir nuėjus iki garažo užvedžiau savo ,,Suzuki'' motociklą ir užkūrusi išdūmiau iš namų tiesiai į mokykla . Sustojau prie prie šviesoforo kur degė raudona . Pasirėmiau su koja į žeme ir laukiau . Prie manęs privažiavo antras motociklas tik Britva . Nužiūrėjau vaikino juodą motociklą prisimerkusi , o jis tuo tarpu žiūrėjo į mane . Pamačiau , kad užsidegė geltona . Atsispyriau su koja nuo žemės ir pagazavusi laukiau kol užsidegs žalia . Žaliai užsidegus ,  paspaudžiau gazą ir visu greičiu nudūmiau link mokyklos . Vaikinas mane aplenkė kas mane suerzino ne juokais . Kas šis žmogus? Prilėtinau greitį prie mokyklos įvažiavimo ir įsukusi ten pastačiau motociklą . Nusiėmiau šalmą ir patikrinus ar to vaikino nėra , nuėjau į mokykla . Mane pasitiko keletas nužiūrinėtų žvilgsnių kurie mane žudo . Mečiau mirtiną žvilgsnį į vaikiną kuris stovėjo prikandęs lūpą . Jis tik mirktelėjo nepaisydamas mano aštrių akių ir nuėjo savo keliais. Išsitraukiau spintelės raktelius ir nuėjusi iki jos įdėjau šalmą bei striukę . Patraukiau link matematikos klasės .

Šalia manęs visada sėdi Jeffanny , mano geriausia draugė . Ji taip pat turi blogietės įvaizdį , bet ji truputi grėsmingesnė . Pas ją daugiau tatuiruočių , plaukai beveik pilkos spalvos ir netgi labiau primena balta . Jos šviesiai žalios akys puikiai tinka jai prie nuostabaus veido . Po suolu mačiau jos juodus ,,Nike'' sportbačius ir juodas plėšytas kelnes. Šyptelėjau jai , o ji man atgal . Keli klasiokai pamate mane nustojo kalbėtis ir žiūrėjo kaip einu prie mūsų suolo .

-Kažkas ne taip? - piktai paklausiau ir visi toliau suskubo kalbėti . Prunkštelėjau ir nuėjau prie Jeff apsikabinti .

-Padarei? - ji pakėlė sąsiuvinį kur buvo surašyti matematikos namų darbai . Palinksėjau ir išsitraukusi telefoną pradėjau naršyt po ,,Facebook'' programėlėje. Nuskambėjo skambutis ir į klasę įėjusi mokytoja pradėjo pamoka.

Ji kalbėjo savo matematiška kalba . Kaip visada mes prirašome puse sąsiuvinio uždavinių . Galiausiai iki pamokos pamokos liko tik dešimt minučių ir jau visi pradėjo nekantraut kada pagaliau suskambės tas nelemtas skambutis . Tuo metu  prasivėrė durys ir  pasigirdo jų smarkus uždarymo garsas ir visi mokiniai pakėlė galvas į žmogų . Tik aš sėdėjau išsitiesus kėdėje su telefonu ir nesiteikiau pakelt galvos . Tai turbūt tik dar viena mokytoja arba direktorius norintis išsivesti kokį nors kvailelį iš mūsų klasės , gal mane , bet aš ne kvailelė.