,,Just bad...''

,,Just bad...'' 45 dalis

Ačiū už 9k ^^ Viskas vyksta taip greitai..eh. Tikiuosi ši dalis patiks, tad Vote ir komentuokit, laukiu jūsų žinučių ką manot :)

-Panele Jeffanny jūs nešiojatės vaisių su savimi.- Daktaras linksmai žiūrėdamas į Jeff akis pranešė. Man nutirpo kojos, rankos ir visas kūnas. Draugė sėdėjo išsižiojusi, Louis staigiai atsisėdo ir žiūrėjo į Daktarą. Harry garsiai atsiduso. Papurčiau galvą ir perkračiau visas mintis. 

-Sveikiname.- Daktaras dar kartą šyptelėjo ir išėjo. Harry galvą atsirėmė į mano petį. Daktaras nesuprato kokias keistas naujienas mums praneša greičiausiai...

-O dieve...-Jeffanny garsiai atsiduso ir užsidengė rankomis akis.

Tylėjome.Nebuvo jokio garso šioje palatoje tik garsūs ir gilūs kvėpavimai. Girdėjau savo širdį tvinksint. Aš stengiausi mąstyti pozityviai, juk viskas gali išeiti į gerą. Žinoma, baisiausia tai, jog Jeff tėra septyniolika metų, ji turi pabaigti mokyklą, bet juk tai tik vaikas. Paėmiau Harry ranką ir tyliai atsistojau kartu su juo. Priėjusi prie durų atsisukau į Jeff ir Louis. Jų veidai sakė daug, abu baiminosi ir jautėsi blogai ,kad tai nutiko.

-Jeff, man belieka jus pasveikinti, tai tik mažas vaikas. - Atsidusau .

-Ne...-Ji sušniurkštė nosimi.- Tu manai aš to norėjau? 

-Galbūt ir nenorėjai, bet kada dar jei ne dabar?- Harry kiek pikčiau pasakė.- Lou, kodėl tu tyli?

-O ką man sakyt?- Jis pakėlė galvą ir pažiūrėjo į mus.- Tai mano kaltė.

-Ne tai nėra tavo kaltė , po velnių Louis dabar nepradėk kaltinti savęs.- Jeff atsistojo ir priėjo prie jo. - Nagi, prašau, pyk ant manęs, juk tai aš kalta, jis mano pilve.

-Ką jūs abu kalbat?!!!- Surėkiau ir priėjau prie Jeff. -Nėra čia jokios kaltės. Jūs nesate vaikai, tai senai turėjo nutikti ir vien dėl to, kad esate pora ir vienas kitą mylit. Tai tik mažas vaikelis kuris tik pagerins jūsų gyvenimą, pripildys meile. -Mostelėjau ranka į jos pilvą primindama koks geras jausmas turėtu būti mama.

-Jis tikrai to nepadarys. Jis tik sugadins mano gyvenimą. - Jeffanny pažiūrėjo piktai į mane.- Aš darysiuosi abortą.

Išsižiojau. Negalėjau patikėti tuo ką girdžiu. Jaučiau akyse kaupiantis ašaras, todėl tik apsisukau ir išlėkiau iš palatos. Manyje virė pyktis ir liūdesys. Tai tik maža gyvybė, kodėl ji to nori? Jei būčiau aš jos vietoje...šokinėčiau ant vienos kojos ir nesvarbu jei žmogus esantis to vaiko tėvas nenorėtu dar vienos plakančios širdelės kartu, bet šito iš Jeffanny nesitikėjau. Tai jos dovana, jos noro išsipildymas, galbūt ne pačiu tinkamiausiu laiku, bet geriau dabar nei niekada. Dideliais žingsniais ėjau link pastato išėjimo, pamiršau net kvėpuoti.

-Elle! -Išgirdau Harry balsą šaukiant. Po kelių sekundžių mes abu žingsniavom link automobilio. Nenorėjau su juo kalbėti, tikriausiai jis bus Jeff pusėje. -Elle, tu negali eiti ir neatsisukti, po velniais, juk ne aš turėsiu vaiką!- Jis užrėkė.

Nusijuokiau šaižiu juoku. Žinoma ne jis, o mano geriausia draugė, o tai tik dar blogiau. Staigiai sustojau ir atsisukau į jį. Jis buvo uždusęs, nes vijosi mane, bet išliko ramus, toks kaip visada. Viena ranka atsainiai perbraukęs per plaukus priėjo ir apkabino mane. Stovėjau ramiai, norėjau būti pikta ir ant jo, bet suskydau. Apkabinau rankomis jo liemenį ir veidą sumurdžiau į jo krutinę, kietą krutinę kuri teikė man šilumą. Ašaros nebėgo, bet jaučiau liūdesį. Po kelių minučių stovėjimo atgavęs normalų kvėpavimo tempą jis prabilo:

-Ji nesidarys aborto, Louis jai neleidžia. -Harry tyliai sumurmėjo. Pakėliau galvą ir pažiūrėjau į jį, jis nemelavo, Lou tikrai tai pasakė. Linktelėjau ir pasitraukusi nusekiau paskui jį iki mašinos. Leidau vairuoti jam, aš buvau per daug šokiruota tuo kas nutiko prieš penkias minutes. Tikriausiai dar ir nužudyčiau mus nesustodama per mintis prie perėjos.