,,Just bad...''

,,Just bad...'' 42 dalis

New one ♥ Tikiuosi patiks , labai dėkinga esu už 8k peržiurų :)

Tripčiojau prie Harry namų durų laukdama kol jis atidarys jas. Nežinojau ar šokti jam į glėbį ir garsiai pasveikinti su šia švente ar geriau tiesiog ramiai įteikti dovaną ir šyptelti. Nenumaniau kaip elgtis, jaudinausi, nes neįtekinėju žmonėms dovanų paprastai, ypač tiems su kuriais beveik nepermiegu. Harry atidarius duris pakėliau galvą. Aplink jo klubus kabėjo baltas rankšluostis ,nežinau kodėl, bet pagalvojau apie jo nukritimą, ir kas aš per žmogus. Šlapi plaukai susitaršę , jis buvo duše. Nieko nepasakiau tiesiog įėjau į namus ir nusimečiau striukę. Jam atsisukusi įteikiau dovaną, arba supakuota dėžutę su dovana.

-Su Kalėdom! -Garsiai pasakiau ir atidaviau dėžutę .

Jis šyptelėjo padėkodamas ir kartu nuėjome į svetainę. Sekdama iš paskos nužiūrėjau jo nugarą , rankšluostį ir tai ką slėpė jis,  jaučiuosi kaip iškrypėlė atvažiavusi su dovana Kalėdų dieną. Atsisėdome ant sofos.

-Ne , tai tikrai nėra led lemputės. - Harry nustebusia išraiška apžiūrėjo pakuotę ją išpakavęs.

-Taip , žibsi ir gali pats jas valdyti , pamaniau, kad tu viską turi todėl šitas nepagadins vaizdo ant tavo ir taip tobulo motociklo . - Šyptelėjau . 

Nerinkau jam dovanos ilgai, bet kai tik šią pamačiau nusprendžiau, kad motociklų mylėtojai turi turėti tai. Žinoma, tai nėra rimta dovana, bet jei jam reikia rimtos pats gali nusipirkti. 

-Luktelk. -Jis greit pasakė ir nubėgo į viršų. Sėdėjau ir laukiau , ką gi dar galėjau daryti. Apžiūrėjau visai ne kalėdišką atmosferą, bet namai vistiek atrodė gražiai, turiu omeny kito vaikino namuose būtų netvarka, bet šioje , atrodo lyg jis negyventu ilgai, praleistu dieną kur nors kitur, panašiai kaip ,,Namai užknisa''. Atsisukau į Harry kuris grįžo su dėžute. Oh , nejau tai dovana man.

-Štai , jau sveikinau, bet neturėjau progos duoti šito. - Jis kiek nejaukiai pasakė ir įteikė man dovaną. 

Nežinau kas per smilktelėjimas perėjo per mano kūną, laimė? Atidariau dėžutę ir apžiūrėjau nuostabią dovaną. Smulkus, žėrintis pakabutis. Jokio gigantiško papuošalo ar kažko tokio, tik maža ,,C'' raidelė ,vos matoma , pakabutis buvo sidabrinis, švytėjo kaip pasakoje. Ištraukiau dovaną ir apžiūrėjau rankose, mama kažkada padovanojo auksinę grandinėlę kuri pasak jos turėjo mane saugoti, gaila, mane apiplėšė kažkoks mulkis ir neapsaugojo. Paprašiau Harry , kad nugaroje užsegtų , taigi jis nieko nelaukė ir prisegė ją man. Apčiupinėjau vos jaučiamą, lengvą grandinėlę ir nusišypsojau. Žiūrėjau į Harry žibančias akis, jis greičiausiai suprato ,kad dovana nuostabi ir tikrai verta mano dėmesio. Jis ranka stipriai prisitraukė mane bučiniui. Kas mums darosi, arba galbūt kas darosi  man. Tiek metų negalėjau pakęsti jausmo esanti su Kailu (senuoju Kailu),kad jis mano vaikinas ir neturiu galimybės su juo pabūti ir turėti vaikino kuris būtų normalus , bet tada ir nekenčiau kitų vaikinų, tikėjausi nesibučiuoti ir nebūti tokia laisva ir pasiduodančia kokia esu dabar. Tiesiog laisvai atsakau į jo saldžius bučinius, pasiduodu nurenginėjama, priglaudžiama ir leidžiuosi į pasakų šalį. Nebegaliu atsispirti taip kaip galėdavau prieš metus, kiekvienam vaikinui, net ir pačiam gražiausiam sakydavau ,,Ne'' , aišku ir žudantį ,,Ne''. Dabar , arba aš pasikeičiau arba sumauti mano jausmai, atrodo lyg ir turiu savo nepalaužiamumą, bet tik ne Harry ir ne šalia jo. Lyg jis suteiktu man palaimą ir viską ko negalėjau turėti visą savo gyvenimą, ir taip , aš buvau mergina keturiolikos metų kuri svajojo turėti nuostabų vaikiną , kuris ją saugotų ir mylėtu visa širdimi , bet dabar taip nėra. Nežinau ar Harry gali tai daryti, nežinau ar jis tą jaučia, tokia stipria galią ir trauką kuria jaučiu būdama šalia jo kūno.