,,Just bad...''

,,Just bad...'' 35 dalis

Nauja dalis :) Laukiu komentarų ir daugiau vote :P Geros dienos :) 

Kailas stipriai laikė surakinęs mane per liemenį rankomis . Spurdėjau kaip pamišėlė ,nes dabar man reikėjo pabėgti . Sukiojausi į visas puses , kad tik išlaisvinčiau rankas , bet nė viena pusė nepadėjo . 

-Liaukis Gražuole , nebent nori netekti rankų . - Kailas ramiai tarė. 

-Jau geriau neteksiu rankų , nei stovėsiu  šalia žudiko . - Suurzgiau ir stipriai pajudėjau , bet iš vietos nepasijudinau . 

-Jūs labai vienodi . - Vyras sėdintis prieš mane prabilo . 

  Suraukiau antakius nesuprasdama kodėl jis tai sako , bet mes esame visiškai dvi skirtingos priešingybės.

-Taip Christelle Ramwod , tu puikiai turėtum suprasti kodėl sakau jog jūs esat vienodi . Padarę labai nemalonių dalykų , gyvybių atėmimo prasme . - Vyras pakilo iš savo vietos ir priėjo prie lango . 

 Jo akys žiūrėjo į mane ir į Kailą . Užtrukau minutę kol mano smegenys prisiminė patį nemaloniausią įvykį gyvenime . Nuleidau akis į žemę. Kaip jis sužinojo? Aš niekada nepasakojau niekam apie tai ką padariau su Benžeminu . Peilis jo kūne vis dar vaidenasi man , bet tai buvo ir  yra praeitis , niekas to negali sužinoti . 

-Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas.- Sugriežiau dantimis  .

-Tai visgi Ell tu esi nužudžiusi žmogų?  - Kailas už mano nugaros šiek tiek nustebęs paklausė .

-Ne visi gyvenime keliai nulieti auksu , yra ir purvų . - Vyras prie lango atsakė už mane .

  Pajutau Kailo rankas atsilaisvinant ir galų gale paleidžiant mane . Jis paėjo atgal , tikriausiai tikėdamasis , kad vis dar noriu jį nužudyti , bet aš stovėjau ir žiūrėjau į sieną . Pasitryniau dešinį riešą , nes ant jo truputi liko skausmo žymių . Pažiūrėjau į vaikiną ir žmogų prie lango . Jų veidai nepasakė nieko , tik tylą .  

-Kaip tu nupirkai Katana?  - Vyras atsisuko pilnu kūnu į mane ir paklausė . 

-Gyvenimas išmoko meluoti . - Ramiai atsakiau ir kilstelėja lūpų kampučius .

Vis dar sunku patikėti , jog aš nulošiau nuo žmonių pirštų daiktą kuris neparduodamas. Dabar turėčiau gauti labai daug pasiūlymų ir prašymų kažką nupirkti , bet aš būsiu super meistrė tik sau . 

  Praleidusi ilgą tylą stovėdama pagaliau nutariau , kad metas dingti iš šios vietos . Pasukau prie įėjimo ir ramiai nuėjau link išėjimo durų . Ignoruodama žvilgsnius į mano nugarą dingau iš pastato . Grįžau į tapačią vietą kur pastačiau motociklą ...bet jo nebebuvo . Patikrinau ar rakteliai vis dar mano kišenėje ir jie vis dar buvo ten . Pribėgusi arčiau vietos kur buvo motociklas apžiūrėjau visas puses, galbūt suklydau . Bet greičiausiai kažkas pavogė. Negali būti blogiau šiame gyvenime??!!! Šimtus tūkstančių kainuojantis motociklas dingo viskas miršta , bet dar ir mano mylima transporto priemonė . Susiėmiau už galvos ir vaikščiojau pasimetusi per gatvę . Norėjosi rėkti , visos emocijos sukilo , žinoma ir pyktis sukilo . Kodėl šiame pasaulyje tiek daug nesveikumo ir blogybių . Smarkiai trenkiau su koja į asfaltą tikėdamasi , kad tai padės , bet trenkimas sukėlė skausmą todėl suklykiau . Kailas išėjo iš namo ir pradėjo eiti tiesiai link manęs . Gerai , kad nestoviu apsiverkusi ar dar kokio velnio , nes tada pradėtu gailėtis , arba ne , visgi jis nebe tas Kailas kuris buvo prieš puse metų . Nusukau nugarą ir žiūrėjau į kitus namus ignoruodama asmenį man už nugaros  .

-O tau sekasi , ką? - Kailas nusijuokė ir priėjo arčiau . 

-Tiesiog netrukdyk gyventi ir taip sunkaus gyvenimo . - Atsidusau ir paėjau į šalį.