,,Just bad...''

,,Just bad...'' 3 dalis

-Ar tai įmanoma? - Nustebusi Jeffanny priėjo prie manęs . Nieko neatsakiau tik užvedusi motociklą nuvažiavau namo . Važiavau kuo lėčiau , nenoriu namo . Žinau , kad per vakarienę tėtis klausinės manęs dalykų į kuriuos aš neturiu atsakymų , o mama bandys bereikšmiškai ginti mane . Sulėtinau greitį ir žiūrėjau į švieseles iš parduotuvių vitrinų ir į žmones einančių pro šalį . Turėčiau būti be galo

susinervinusi , nes pralaimėti yra ne man . Bet to nenorėjau parodyt , to dėl dingau iš tos vietos . Pastačiau motociklą į garažą atgal ir nusiraminusi įėjau į namus. Nusimoviau batus ir nunešiau juos į savo kambarį.

Sutvarkiau suverstą lova ir sudėjau daiktus į savo vietas .

-Dukra !! - Išgirdau tėčio balsą ir nuščiuvau . Jis ką tik mane pavadino dukra???!

Greit užsidėjau pižamą ir įsispyrusi į šlepetes nuėjau į virtuve kur garavo vakarienė . Atsisėdau kitame stalo gale į savo vietą .

-Kur buvai? - Tėtis ramiai paklausė ir atsigėrė vyno .

-Lenktynėse. - Atsidususi atsakiau .

-Laimėjai? - jis pakėlė antakį . Turbūt būtų keistoka , kad mano tėtis nešaukia už tai jog aš , jo dukra dalyvauju tokiuose renginiuose , o ypač dalyvauju pati . Bet tėtis pats yra adrenalino mėgėjas ir nuo to laiko kai sužinojau jog jis Ispanijoje dalyvavo ne vieną kartą lenktynėse , jis nebepyko ant manęs dėl tokio dalyko .

-Hm , kaip čia pasakius.  - Atsikrenkščiau ir įsidėjau į burną gabalėlį salotų. - Lygiosios .

-Su kuo? - Jis susiraukė.

-Aš buvau antroji , su vaikinu iš mūsų mokyklos . Jis mane pasirinko kaip antrąją varžovę , tad mes buvome  lygūs. - Ramiai išdėsčiau.

-Kas jis? - Jis padėjo šakutę į lėkštę ir išsitiesė kėdėje.

-Nesvarbu .

-Cristelle! - Jis kiek garsiau pasakė .

-Nesvarbu .- Griežtai atsakiau ir pakilusi išėjau iš virtuvės . Mūsų pokalbiai nebūna ilgalaikiai , arba aš supykstu arba tėtis . Gal būt ir atrodo , kad tėtis man aiškina , liepia viska daryt ko tik paprašo , bet aš jo neklausau . 

Ta adarau tik tada kai jis supyksta . Mamai su mumis sunku ,nes mūsų su tėčiu charakteriai visiškai vienodi , tik aš turiu truputi švelnumo artimiems žmonėms . Štai todėl mokykloje didžioji dalis vaikinų nusuka akis nuo manęs , o ypač kai pagrasinu .

Žodis ,,nužudysiu'' tai ne šiaip sau pagrasinimas . Niekas to nežino išskyrus mane , net Jeff arba Kaitlas . Prieš trejus metus Jeffanny vos nemirė , nuo Benžemino . Jis turbūt buvo baisiausias man sutiktas vaikinas , kalbu ir apie išvaizdą ir apie jo būdą .

Jis visiškai nebijojo susitepti rankas krauju . Nuo jo rankos Jeffe prarado daug kraujo todėl jai buvo liepta tapti vegetare ir ji nebegali turėti vaikų . Kai sužinojau ,kad jos šeimyninė padėtis ateities sužlugdyta nužudžiau jį . Tiesa , greičiau vos nepasismeigiau

pati ant jo , nes mergina prieš vaikiną , geriau nebandyt to . Bet man pavyko , vis sapnuoju retkarčiais košmarus ir to negaliu pamiršti . Jeffanny žino tik tai jog aš buvau su ja tą naktį kai ji prarado sąmonę , bet , kad aš jį nužudžiau , to niekas nežino .

Per jį dabar ji tapo ledine , ji nebejaučia įžeidinėjimų ir nebijo atkirsti . Paskutinį kartą mačiau ją verkiant prieš tris metus , kai sužinojo apie savo nelaimę .

Štai kodėl aš stengiuosi nepaleisti jos vienos eiti per miestą , mokykla ir visur kitur . Mačiau ją visokia , bet po sužalojimo tik ledine . Stengiuosi išlydyti bent jau man tą jos ledą , bet tai tik nevertingas darbas. Žinoma , ji prisileidžia mane arčiausiai.