,,Just bad...''

,,Just bad...'' 11 dalis

Louis žiūrėjo į mus ilgiau nei minutę nieko nepratardams . Kaktoje buvo kelios raukšlelės , nes atrodė , kad jis buvo sunerimęs . Ranka parodė , kad Harry eitu su juo , o mes su Jeff pasilikome stovėji .

-Kaip manai , kas čia skambino? - Smalsuolė Jeffanny pagaliau prakalbo .

-Turbūt su tavo būsimu vyru - pasišaipiau ir sukritau ant sofos . - O čia minkšta - pašokinėjau .

-Tu verkei? - prisiminusi ją verkiančia Louis rankose paklausiau .

-Ne - suprunkštė ir nusisuko .

-Meluoji .

-Neverkiau .

-Jeffanny , tu tikrai verkei .

-Ne aš neverkiau , Jeffanny niekada neverkia - ji kiek pikčiau pasakė ir aš iškėliau rankas pasiduodama .

Ji tokia užsispyrusi kartais , bijo parodyti jog ji silpna . Na žinoma , dauguma žmonių bijo parodyti , kad jie silpni . Bet šito iš Jeffes nesitikėjau , prieš kiek metų ji verkė? Ach taip 3 metai prieš , kai sužinojo apie negalėjimą turėti vaikų .

Po to laiko turbūt iš jos akių niekada nebebėgo vanduo , nebent ji užsidarydavo ir raudodavo kaip paršelis .

-Merginos važiuojam - Vaikinai grįžo į kambarį ir iškart išėjo .

Jeff padėjo man atsikelti nuo sofos , nes pilvą vis dar maudė . Užsidėjau aukštakulnius ir šlubuodama nuėjau iki dūrų .

-Tu gal eik apsimauk kedukus? - Harry paklausė nužiūrėjęs mano kojas ir aukštakulnius .

-Ugh - atsidusau ir įėjusi į mūsų kambarį užsidėjau konversus .

Vis dar buvau su juoda suknele , tad nebuvo be galo patogu . Tas kažkas , pas ką mes važiuojam turbūt pamanys, kad aš kekšė . Louis su Jeff jau buvo nuėja , bet Harry manęs palaukė . Šyptelėjau jam ir patraukiau link išėjimo .

Mes važiavome man visiškai nežinomu keliu . Aišku kur aš žinosiu kai Čikagoje esu pirmą kartą . Prasidėjo miškai kas man atrodė keista , mes tikrai vis dar Čikagoje? Mašina sustojo prie didelio namo kuris buvo tamsus . Aplinkui vien tik miškas ir tolėliau matėsi ežeras .

-Kur mes esam? - paklausiau prisitrynusi prie vaikinų , nes man nepatiko ši vieta .

-Nelabai jaukioj vietoj - Louis atsiduso ir pakvietė Jeff šalia .

Harry nesibarškines įėjo į namą kuriame buvo tamsu . Jis uždegė šviesą kuri prasklaidė tamsą . Čia buvo prabangūs baldai , viršuje galėjai matyti daugiau kambarių ir iš vieno degė šviesa .

-Jis namie - Louis sušnibždėjo , bet jo veido mina buvo tokia pat kaip ir Harry . Jis nejautė baimės .

Aš irgi nejaučiau didelės baimės , man kaip tik buvo didelis smalsumas kas čia gyvena ir ko mes čia atvažiavome . Iš viršaus pasigirdo lojimas ir mes visi sužiurome į atbėgantį mažą šuniuką . Jis bėgo tiesiai į mus ir lygtais šypsojosi .

-Labas mažuti - pradėjau jį glostyti kai jis pritūpė prie mūsų . - Oh koks tu mielas - vaikišku balseliu pasakiau .

Louis garsiai nusičiaudėjo ir susiėmė už nosies . Mes su Jeff pažiūrėjom į jį keistai kai jis pasitrynė akis .

-O dieve - jis ištarė du žodžius prieš nusičiaudėdamas .

-Lu , kas tau? - Jeff kiek sunerimo kai jis jau penktą kartą nusičiaudėjo .

-Suknista alergija šunims!!! - jis suriko ir išbėgo iš svetainės į virtuvę .

Mes tyliai prisėdom ant foteliukų kurie buvo iš prabangios odos . Galėjau jausti tai vien iš kvapo , kokia nauja ji buvo .