,,Just bad...''

,,Just bad...'' 37 dalis

Atrodo , kad kuo tolyn tuo labiau jus nuviliu ...Man nebėra didelių minčių kamuolių galvoje , bet dabar kelias dienas apgalvojau ko aš noriu toliau , kas jums patiktu tokiame Fanfiction ...ir kas man patinka kai skaitau istorijas . Tad stengiausi išreikšti viską , ir galbūt supratau jūsų norą šitoje istorijoje :D

Ačiū už vote ir 6k peržiūrų :) 

Pabuvusi truputi namuose nuvažiavau šiltai apsirengusi į lenktynių trasą. Harry čia dar nebuvo , bet buvo Jeffanny su Louis . Jie sėdėjo susiglaudę Jeffes mašinoje ir laukė manęs greičiausiai . Pastačiusi motociklą pamojavau jiems ir lėtai nuėjau link mašinos . Draugė atsitraukusi nuo Louis išlipo ir apkabino mane šiltai . Louis pasisveikino balsu ir daugiau nieko nesakė tik paėmė Jeffanny ranką į delną . Atsitraukusi nuo jų išpūčiau šiltą orą ir apžiūrėjau žmones esančius čia . Visai kaip prieš keletą mėnesių . Lenktynėse kuriose susipažinau su Harry , savo motociklo priešu . Tai buvo mašinų lenktynės , bet jis jas laimėjęs pasirinko mane kaip antrąją varžovę motociklu , todėl mes lenktyniavome šioje trasoje dviese . Ir vis dar atsimenu , kai kirtome finišo linija lygiai , buvome abu lygus .

Mintys tos dienos nutrūko kai pamačiau Harry . Jis tikriausiai perpildytas šilto kraujo , kad jam nereikia šiltesnės striukės , kepurės ar pirštinių žiemą . Jam priėjus Louis paspaudė ranką , o aš pasisveikinau akimis , jis tai turėjo suprasti , nes linktelėjo .

-Kelias slidus , nebus lengva lenktyniauti. - Harry prabilo patrindamas su koja kelią .

-Ar tai tave sustabdo? - Nusijuokiau .

-Ne , tai sustabdys tave. - Jis atsisuko ir šmaikščiai nusišypsojo .

-Ah , grįžkim į rudenį , kai čia pervažiavome trasą lygiai . - Pasakiau savo prisiminimus .

-O tada nuvažiavome į Islandija ir laimėjome .

-Techniškai laimėjai tu , realistiškai žiūrint , aš turėjau būt nugalėtoja . - Visi nusijuokėm iš mano žodžių . Taip , aš niekada nenustoju naudoti sarkazmo.

-Lenktynininkai išsirikiuokit prie trasos . - Vyriškas balsas pasigirdo iš garsiakalbio ir visi sujudėjo .

Aš atsisveikinau su Louis ir Jeffanny ir nusekiau paskui Harry . Abu laikydami savo motociklus nuvežėme juos link starto linijos ir atsisėdome .

Visi lenktynininkai užsidėjo šalmus , taip pat ir aš . Vaikas šalia linijos ištiesė geltoną kortelę kuri reiškia ,,Užvesti motociklą'' . Burzgimai ir ūžimai užliejo žmonių riksmus šalia trasos . Girdėjau savo vardą , tada ir Styles pavardę kelis kartus . Įsitaisiau patogiau ant motociklo ir pažiūrėjau į užrašą ,,Pasiruošt'' ant lentelės. Harry šalia manęs išleido iš motociklo dūmus ir pažiūrėjo į mane . Jis mirktelėjo man , o aš linktelėjau priimdama tai kaip palaikymą . Vaikinas šalia iškėlęs vėliavą truputi ją palaikė leisdamas pasiruošti ir tuomet greitai ją nuleido . Aš pasilenkiau į priekį ir pasukau greičio rankeną tuomet išsiveržiau į priekį . Pažiūrėjau į šoną kur šalia važiavo Harry . Jis nelenkė manęs , nors tikrai galėjo , nes važiavau ne greičiausiai . Keli vaikinai išsiveržė į priekį manęs ir Harry . Stengdamasi nepaisyti atšiauraus vėjo į kojas , rankas ir visą kūną kuris stingo nuo šalčio važiavau greičiau . Atrodo jaučiau Harry šilumą jam vėl privažiavus šalia manęs , nors dedu galvą , jam taip pat stingo plaučiai nuo šalčio . Kažkas gale sustojo , jo rankos virpėjo iš šalčio , nes jis neturėjo pirštinių ir buvo apsirengęs plonai . Prunkštelėjau , bet greit surimtėjau , kad man taip nereiktu daryti .

Likus paskutiniam ratui važiavau greitai . Labai greitai , posūkis artėjo . Tai buvo proga man leistis pirmyn . Varžovai priekyje prilėtino pradėdami suktis ,o aš toliau važiavau tokiu pat greičiu . Priartėjusi prie sukimosi aš palenkiau motociklą į dešinę pusę ir pradėjau sukti vairą . Priartėjusi prie aštriausio pasisukimo dar labiau pasilenkiau į dešinę pusę ir tik atsitaisius keliui tiesiai , aš išsitiesiau ir visa jėga truktelėjau vairą į kairę pusę . Mano alsavimas rasojo po šalmų , darėsi sunku matyti ir kvėpuoti , bet liko tik keli šimtai metrų , todėl važiavau nelėtindama . Girdėjau motociklo variklį šalia manęs , bet negalėjau atsisukti , nes motociklas stiprioje padėtyje , todėl turiu jį laikyti visa jėga . Pasilenkiau link finišo linijos ir ją kirtau. Žmonės klykė nesavais balsais , bet tai tik privertė nusišypsoti . Truktelėjau motociklą atgal taip jį dar pristabdydama ir leidau jam pačiam atsikvėpti , lyg gyvam kvėpuojančiam daiktui .