,,Just bad...''

,,Just bad...'' 23 dalis

Amm jo ...aš biški čia buvau dingus vos ne visam mėnesiui , bet jo :D Soriukas , grįžtu su rašymų ir dalimis :) Tęsiu toliau Elles ir kitų gyvenimą :)  Vote ir komentuojam :* 

Laukiame savo lėktuvo atgal į Los Anžela jau pus antros valandos . Jis greičiausiai kur nors nukrito . Arba ne . Sunku patikėti , kad po vienos dienos mes net nešventę visi užsinorėjom namo , štai ką dabar mes ir darom . Mes , tai visi tie keturių žmonių grupelė . Jeff , aš , Lou ir Harry , kuris po laimėjimo nešneka su niekuo . Su Elan buvo sunku atsisveikinti , bet jis man prižadėjo , kad atvyks į Los Anžela . Visgi , jis gyvena New Yorke .

-Einam Ell - Jeff padavė man rankinuką ir mes nuėjome visi keturi prie įėjimo .

Susiradome savo vietas ir leidomės į ilgą kelionę .

-Tave parvešti namo? - Harry priėjo ir tyliai paklausė .

Aš linktelėjau ir įsėdau į jo mašiną . Jis sudėjo mūsų lagaminus į bagažinę ir po kiek laiko mes jau išvažiavome . Nusprendžiau , kad šiek tiek pailsėsiu nuo mokyklos , ir tuomet grįšiu su pabaigimu . Tai reiškia , kad mokysiuos namie .

-Tu labai tyli - Harry prabilo .

-Tai todėl , nes tu su niekuo nekalbi , vadinasi ir aš galiu - atsikrenkščiau ir lėtai į jį atsisukau .

-Aš tiesiog pavargęs .

-Vadinasi aš taip pat .

-Tu bijai?

-Ko?

-Grįši namo? - jo klausimas nuskambėjo labai keistai .

-Ne ? , juk ten mano šeima .

-Taip žinoma - jis šyptelėjo ir paspaudė gazą .

Netruko nė dešimt minučių kaip mes jau stovėjimo prie mano didelio namo . Niekas nepasikeitė nuo to laiko kai išvažiavau . Tik čia buvo labai tylu . Aš žvilgsniu padėkojau Harry ir paėmusi savo lagaminą lėtu žingsniu ėjau link namo durų . Gėlės buvo nuvytusios .

Mama visada jas prižiūrėdavo , rūpindavosi kiemo tvarka ( arba jei ne ji tai sodininkai ) . Garsiai nurijau seilių gumulą susidariusį nuo jaudulio ir sustojau prie durų . Kas bus jei čia tuščia? Gal jie pamiršo mane?

Nukreipiau mintis tolyn ir pravėriau duris . Kelios dulkės praskriejo pro mane .

-Mam!- šuktelėjau .

Tik pašaukus greiti žingsniai pasigirdo nuo laiptų . Atsidusau supratusi , kad viskas tebėra kaip ir buvo.

-Tu grįžai - nespėjau net pažiūrėti į mamą , kai ji mane apsikabino .

Jos kūnas buvo dar labiau sulysęs . Žinoma stilius koks buvo toks ir tebėra . Raudonas aptemptas sijonukas ir priderinta bliuskutė . Kai ji atsitraukė pastebėjau didelius pasikeitimus . Mama visada pasidažydavo , neleisdavo niekam matyti jos nepadažyto veido , net namuose .

Dabar ji buvo be makiažo , paakiai buvo tikrai pamėlynavę , lyg ji būtų nemiegojusi nuo pat laiko kai išvažiavau . Jos plaukai buvo susukti į kuoduką , ačiū dievui nesimato jokių žilų plaukų .

-Mama , kas buvo? - greit paklausiau supratusi , kad kažkas ne taip .

Jos lūpa suvirpėjo ir akys prisipildė ašarų . Ji nebuvo nemiegojusi , ji daug verkė .

-Jo ....nebėra - ji tyliai sukuždėjo ir maži lašeliai pabiro iš jos akių .

Aš stipriai ją apkabinau ir pati pajaučiau ašarėles sau ant skruostų . Nė nenutuokiu kaip ir kodėl mano tėtis mirė , bet jis mano tėtis .

-Ma-ma-ma , kas jam nutiko? - kukčiodama paklausiau

-Jį nužudė - ji atsitraukusi paėmė mano ranką ir nusivedė mane į svetainę .

Čia buvo niekas netvarkyta , dulkės buvo paklojusios stalo paviršių , nors to niekada nebuvo . Tarnaitės kiekviena diena ateidamos nuvalydavo visus pakampius .

-Mama , kas jį nužudė? - pasodinau ją ant sofos ir atsisėdau šalia .

-Žmonės , kurių tu nei aš nepažįstame . Jie kažkokie verslininkai buvę tėčio , bet jis niekada mums apie juos nepasakojo - ji nusivalė rankomis skruostus ir ištiesė nugarą .

-Žudikai?

-Ne , nemanau , tai verslas brangute .

-Gerai mama , eik pailsėk aš viską sutvarkysiu - nusišypsojau ir pabučiavau mamai į kaktą .

Ji linktelėjo ir gret nuskubėjo į savo kambarį . Aš paskambinau vienai iš tarnaičių ir paprašiau , kad ateitų , nes čia tikrai reikia aptvarkyti viską . Virtuvėje apžiūrėjau šaldytuvą , maisto netrūko . Ištraukiau kelias bulves ir daržovių . Greit pakepinau viska ir paruošiau stalą dviem žmonėm .

-Mama!!- šuktelėjau , kad ji ateitu .

-Mm? - po minutės ji atėjo ir apžiūrėjo stalą .

-O , dėkui brangioji - ji šyptelėjo ir atsisėdo šalia manęs .

Pavalgiusios dar truputi pakalbėjome apie laidotuves ir apie lenktynes . Pasakiau mamai ką manau apie mokykla ir ji žinoma sutiko . Per kelias valandas nesulaukiau jokių skambučių nei iš Jeff nei iš kitų žmonių . Galbūt tai ir gerai , jie žino , kad noriu pailsėti .

-Aš einu į kambarį - apkabinau mama ir nuėjau į antrą aukštą .

Čia nebuvo niekas pakeista . Juodai baltas kambarys su rožiniu kilimėliu , kuris suteikia man šypsena . Iškrauščiau lagamina ir nunešiau rūbus į vonią , juos reikia išskalbti . Baigusi tvarkytis atsiguliau ant lovos ir žiūrėjau į lubas . Tai tikrai keista , mama man net nesakė , kad tėtis mirė , ji tai laikė paslaptyje ir aš nė nežinau kodėl . Harry tikriausiai visa tai irgi žinojo , bet tylėjo . Atrodo aš lyg buvau atokiai nuo savo pasaulio , dalyvavau tikrame lenktynių gyvenime . Man kelia nerima tai jog nebus paprasta . Harry juk minėjo , lenktyninkai kerštingi . Ir tai gali man atsieiti , aš juk lenktyninkė . Turėčiau dabar slėptis? Bet nežadu , aš tiesiog nieko nebijau dabar . Jaučiuosi tokia atsakinga už savo pasaulį , lyg viskas dabar mano rankose . Taip ir yra , mama kurį laiką net savimi negalės pasirūpinti . Reikia pagyventi , tik tada viska sužinosiu .....

-Mieloji ...- mama mane pajudino pažadindama iš miego . - Tau skambina .

Lėtai pramerkiau akis ir pasikėlusi paėmiau telefoną . Skambino Jeff , dvyliktą valandą nakties .

-Klausau - atsiliepiau .

-Turi atvykti pas Louis - jos balsas buvo pavargęs , toks pats kaip ir mano .

-Tuoj būsiu - atsidusau ir padėjau ragelį .

Pasikėlusi iš lovos greit užsidėjau švarius drabužius ir nusileidau į apačią .

-Mama , galiu pasiimti tavo mašiną?

-Imk tėčio - ji šyptelėjo patraukusi akis nuo žurnalo - jis vistiek jos nenaudos .

-Ačiū - padėkojau ir paėmusi raktelius nuo spintelės nuėjau į garažą .

Mamos mašina buvo viena iš naujųjų Toyotų , tėčio žinoma Bmw . Įsėdusi užvedžiau ir išvažiavau iš kiemo . Važiavau tuo pačiu keliu kaip ir į mokyklą , tik visai netoli jos pasukau į kita pusę ir padidinau greitį . Atvažiavus pastačiau mašiną netoli Harry mašinos ir nuėjau į pastatą .

-Sveika - Jeffanny apkabino mane man įėjus .

Louis su Harry pasisveikino linkteldami galvomis kaip ir aš .

-Taigi , kas nutiko? - Atsisėdau ant kėdės prieš Louis stalą .

-Girdėjom tavo tėvas mirė ? - Louis pirmas prabilo .

-Taip - nuleidau galva .

-Žinai kodėl? - Dabar jau Harry paklausė

-Verslas ?- klausiamai pažiūrėjau į juos .

-Visai ne .

-Tai kas?

-Lenktynės .