,,Just bad...''

,,Just bad...'' 39 dalis

Štai nauja dalis :D Nesulaukiu jūsų nuomonių ...liūdna , bet visgi 7k peržiūriu ir 700 stars yra nuostabu ^^ Artėjam prie 40 ar ne? 

-Kas jai? - Louis pribėgęs paklausė ir paėmė ją iš mano rankų.

-Nežinau , ji tiesiog ...tokia nusilpusi ir jai skauda pilvą . - Susiėmiau už galvos ir apžiūrėjau Jeffanny kūną , kuris atrodė lyg negyvas , tik krutinė kelnojosi nuo jos gilaus kvėpavimo.

-Galbūt ją reiktų nuvežti į ligoninę? - Harry priėjęs paklausė .

Linktelėjau jam pritardama . Nors žinau , kad Jeffanny to tikrai nenorėtų , bet reikia sužinoti kas ją kankina . Aš tikra jog tai tikrai ne antras kartas skausmų , bet ji tiesiog tyli  ir toliau kankinasi . Louis pakėlė jos kūną ir mes visi nuėjom link Harry mašinos . Susėdę iškart patraukėme link ligoninės. Harry važiavo labai greitai , aplenkdamas mašinas negalimose vietose , o Louis sėdėjo gale su Jeffanny ir žiūrėjo į jos baltą kaip popierius veidą . Ji užsimerkusi suinkšdavo ir susiimdavo už pilvo , galima sakyti aš jaučiu tą skausmą kaip ir ji , jaučiu didelį gailestį ir skausmą.

-Tuoj pakviesiu daktarus . - Harry sustojęs prie ligoninės greit nubėgo ten .

-Tai jau ne pirmas kartas tiesa? - Louis atsisuko į mane . Jo akys išdavė , kad jis jaudinasi , bijo labiau už mane . Turėjau apmąstyti , ką turėčiau sakyti , o ko ne . Negaliu tiesmukiškai rėžti , jog ji man liepė Louis nesakyti viso šito , kai tai įvyko pirmą kartą . 

-Aš ...ji tau niekada nesakė?

-Ne , tai pirmas kartas kai matau ją tokiame skausme .

-Aš labai tikiuosi jog tai tik šiaip , kažkokia nesąmonė jos pilve kuri sukelia skausmą. - Tai pasakiusi supratau , jog tai buvo neaiškus žodžiai , bet dabar man nerūpėjo ką sakau , tiesiog noriu , kad draugei palengvėtų.

Harry grįžo su keletą daktarų . Jie greitai paguldė Jeffanny ant lovos ir nuvežė į ligoninės vidų . Mes ėjome paskui daktarus su baltais apdarais . Jie pritaisė prie Jeffanny vežamos lovos kampe lašelinę ir toliau greitai nuvežė ją koridoriumi tolyn . Tik priėjus prie palatos, durys buvo užtrenktos mums trims prieš nosį , todėl nebeliko kitos išeities kaip tik atsisėsti ant baltų  kėdžių , sujungtų į vieną ilgą eilę . Louis sėdėjo užsimerkęs šalia manęs , o Harry ir aš tikriausiai galvojome , mintys neapleido manęs ir tos mintys nebuvo pačios pasakiškiausios , lyg su nelaiminga pabaiga . Jaučiausi blogai. Pilvo apačią pradėjo mausti nuo ligoninės stipraus vaistų kvapo . Giliai atsidusau ir įkvėpiau daugiau oro leisdama plaučiams atgyti . Nuo mažumos esu alergiška baime šiai vietai , jaučiu didelį stresą , bet paaiškinti to žodžiais negaliu . Nemoku apsakyti kodėl bijau čia sėdėti , ar net peržengti slenkstį ligoninės durų . Apima baimė , jausmas lyg eičiau čia tik nutikus kokiam nors blogam dalykui , bet žinoma , dabar aš čia  , su blogomis mintimis , jausmu ir visais kitais įmanomais būdais , kas paaiškina ,kad jautiesi blogai ir turi problemų.

Sėdėjome ilgai , į palatą kur gulėjo baltas draugės kūnas vis įeidavo ir išeidavo daugiau daktarų , atrodo lyg ten gulėtų monstras , kurio pilvą reikia išpjauti ir išimti dar daugiau pabaisų . Žinau vieną , jie stengėsi gelbėti Jeffanny gyvybę , o mes sėdėjome ir laukėme . Nė vienas iš mūsų nepratarė nė žodžio , tik Harry prieš keletą minučių prasinešęs , kad eina į tualetą  dingo ir paliko mus su Louis  tyloje . Nebeturėdama ką veikti pradėjau skaičiuoti kiekvieną mūsų atsidusimą ir gilų įkvėpimą , jeigu dar ilgiau čia sėdėsim turbūt galėsiu ir širdies dunksėjimus suskaičiuoti . Tik Harry spėjus grįžti vyriškis su baltu apsiaustu išėjo iš palatos . 

-Kuris iš jūsų yra artimiausias asmuo panelės? 

Jau stojausi sakyti , jog tai aš esu viena iš artimiausių draugių , pažįstu ją nuo vaikystės , bet Louis aplenkė mane įeidamas greit į palatą . Gydytojas tik liūdnai į mane pažiūrėjo ir nusekė paskui Lou .