,,Just bad...''

,,Just bad...'' 27 dalis

Nauja dalis :) Turbūt iki vasaros arba nežinau iki kada dalys bus tik savaitgaliais , nes suprantat :/ 

Gyvenimas per greitai eina (laikas) 

Dėkui už Vote :* 

Rytas man buvo tikrai sunkus . Atsikėliau su niūria šviesa už lango . Lietus barbeno už lango ir suteikė siaubingą nuotaiką . Nežinau ko man dabar reikėjo , nes sėdėjau prie virtuvės stalo nejudėdama . Jei nepažįstamas žmogus ateitų , tikriausiai pamanytų , kad aš neisveika .

Na , bent jau šį įvaizdį davė mano susivėlę plaukai . Laaabai susivėlę . Ir pati nesupratau kaip man pavyko per naktį juos taip suvelti , tikriausiai per sapną (košmarą) labai rangiausi lovoje .

Elan įėjus į virtuvę neįstengiau pasukti galvos jo pusėn , jaučiausi surakinta . Jis man prie rankų padėjo rožinį puodelį su kava ir nieko nepasakęs išėjo . Kilstelėjau puodelį ir priėdėjusi prie sausų lūpų gurkštelėjau karčios kavos . Karštas gurkšnis kofeino nutekėjo mano gerkle ir

leido truputi pabusti . Lėtai pakilau nuo kėdės ir su puodeliu kavos nuėjau į savo kambarį antrame aukšte . Atsidariusi spintoje susiradau juodas tampres , juoda megztuką ir maikutę . Persirengusi iš naktinių į normalius drabužius pabaigiau savo kavą ir šiek tiek aptvarkiau kambarį .

Kol gulinėjau ant lovos vis galvodama ką gero nuveikti išgirdau atsidarant laukines duris . Pašokau nuo lovos ir greitų žingsniu nuėjau prie laiptų ir įsiklausiau garsų . Tik išgirdus vyrišką tvirtą balsą pasileidau laiptais žemyn prie žmogaus . Jeigu būčiau padėjusi koją truputi kreiviau , nusiriščiau

žemyn greičiau , bet nerizikavau. Nušokusi nuo paskutinio laiptelio pribėgau prie vaikino ir šokau į glėbį stipriai apkabindama . Kvepalai nė kiek nepasikeitę pamalonino nosį ir leido dar labiau suspaustį jį .

-Tai ..aš jus paliksiu ..- Elan atsikrenkštė ir paliko mane su Harry vienus .

Jis nieko nesakė , todėl leido man girdėti jo tankų kvėpavimą . Harry rankos laikė mano kūną tvirtai , lyg niekada nepaleistų . Tikriausiai atrodėme kaip du įsimilėjeliai , bet aš buvau jo tiesiog pasiilgusi . Praleidau su juo ilgą laiką prieš lenktynes , netgi miegojau su juo , tad , apsikabinti , tai tik mažas

dalykėlis . Man tikrai trūko gero šilto apsikabinimo , lyg mamos . Tik čia buvo vaikinas .

-O tu dar norėjai nuo manęs pabėgti - jis tyliai nusijuokė ir truputi atsitraukė nuo manęs.

Šyptelėjau ir atsitraukusi nuėjau į svetainę leisdama jam sekti mane. Elan laukė kol mes atsiglėbeščiuosime ir pradėsime kalbą.

Pasodinau Harry šalia savęs ant minkštos sofutės . Elan nužiūrėjo mus keistu žvilgsniu , bet stengiausi tai praleisti pro akis .

-Taaaai , galbūt norite pasakyti kur pradedam? - Harry pertraukė mūsų nejaukią tylą.

-Na , Elan sakė , kad mes turime surasti senuosius lenktynininkus ir sužlugdyti jų verslą. - pasakiau mūsų pradėtus planus .

Po mažiau nei pusės minutės Harry garsiai pradėjo juoktis . Pažiūrėjau į Elan sutrikusi , bet jo akys buvo nusuktos į lango pusę , jis man melavo . Mano pyktis paėmė viršūnę , nežinau kada taip stipriai norėjau įžeisti kitą žmogų ir dar už tai , kad man melavo .

-Tu rimtai norėjai lįsti prie senūjų lenktynininkų? - Harry vis dar kikendamas paklausė manęs .

Aš piktai pažiūrėjau į Elan , kuris vis dar vengė akių kontakto . Jam atsisukus susiraukiau ir išleidau garsą , kuris reiškia , kad leidžiu kalbėti Elan .

-Tu milki norėjai tai daryti??! - Harry surimtėjęs pažiūrėjo į jį .

-Ne , aš jai melavau ..- jis tyliai sukuždėjo pasakęs nemalonų sakinį .

Aš atsistojau ir trenkusi garsiai durimis išėjau į lauką . Nežinau kodėl čia ir važiavau . Žinoma aš pasitikėjau nepažįstamu žmogumi , ko dar man reikėjo norėti . Nenustebčiau sužinojusi , kad Elan vienas iš žudikų . Dar aš turiu tik Harry , kuris taip pat sugalvos labai sunkiai man įveikiamą planą ir jį atliks pats .

Būna momentų , kai gyventi mergina , užknisa . Netgi dabar , visi mane laiko silpna , bet nė vienas nežino praeities , kad aš jau esu nužudžiusi žmogų , kad esu patyrusi kartumo daugiau nei pats Harry . Išgyvenau labai daug , bet jaustis tokia silpna ...mane tiesiog pažeidžia . Kol buvau maža mama sakė ,kad aš turėjau būti berniukas ,

arba bent jau taip rodė daktarų testai . Ir kasgi dabar gavosi? Mišinys , silpnas berniuko mišinys .

Įkvėpusi daug gryno oro grįžau atgal į pastatą ir iškart užlipau laipatsi į viršų . Nenorėjau matyti Elan . Garsiai trinktelėjau kambario durimis ir kritau veidu į lova . Bet nespėjus numalšinti mano greito kvepavimo į kambarį įėjo ponas melagis .

-Christelle ..aš tikrai labai atsiprašau , tu tikriausiai mane dabar laikai melagiu ir ..

-Melagiu?! - Petraukiau jį klyktelėjusi - tu manai , kad aš tave laikau melagiu??! . Pasitikėjau tavimi , visa širdimi maniau , kad man padėsi ir nereikės Harry pagalbos , bet tu , lyg koks idiotas pasakai man visišką priešingybę to ką mes turime daryti . Tu manai , kad aš tai atleisčiau? - liūdnai ir tyliai užbaigiau sakinį .

-Ne , aš nesitikiu tavo atleidimo , bet tai buvo mano plano dalis , tau padėti - jis atsikrenkštė ir išėjo iš kambario .

Praėjus pusei dienos ir saulei nusileidus aš išėjau iš kambario . Nieko nedariau , tiesiog gulėjau ir žiūrėjau į vieną tašką . Visai pamiršau Harry , Elan . Tik prisiminiau geriausius dalykus , apturėtus su tėčiu . Kai buvau mažutė , jis mane nusivežė pirmą kartą į trasą . Tik jo dėka , dabar aš mėgaujuosi adrenalinu ir geru jausmu sėdėdama ant motociklo .

Aš buvau tokia susižavėjusi motociklininku su geltonu motociklu , kad pati sau pasižadėjau siekti tokio dalyko . Aš taip ir nesužinojau kas jis buvo , nes tėtis turėjo daug reikalų , tad net nesibaigus lenktynėms mes turėjome išeiti . Prisimenu , kad kiek paūgėjus , jau žinojau visus geriausius motociklus , lenktynes ir viska kas susideda iš to . Ir žinoma , žinojau

savo dabartinį motociklą , kurį gavau kaip dovaną , nuo neaiškaus žmogaus . Harry žiūrėjo lenktynes apačioje , aš prisidėjau kartu . Elan nebuvo, man jis net nerūpėjo .

-Tu pasitikėjai Elan? - Harry paklausė skardžiu balsu .

-Taip ...- numykiau .

Jis nieko nebesakė tik apkabino viena ranka ir tvirtai mane prispaudė prie savęs . Mano ašaros paėmė viršūnę , ne dėl Elan , būtent dėl tėčio . Aš taip ir neišliejau ašarų dėl jo .

-Aš jį mylėjau , kad ir koks šiknius jis buvo ..- sukukčiojau ir viena ranka apkabinau Harry liemenį .

-Taip , jis buvo šiknius - jis atsiduso priversdamas mane šyptelėti .

Mano ašaros sušlapino jo mėlyną bliuskutę , bet norėjau jas išlieti visas . Kai nebeturiu vieno iš artimo žmogaus , darosi sunkiau gyventi . Mano gyvenimiška rutina susimaišo , pasidaro per daug erdvės .

-Eikš - Harry pasisodino mane viena ranka ant kelių ir stipriai apkabino , leidau ašaroms bėgti .

-Ką mes darysim?

-Bandysim ..aš pats nežinau nuo ko pradėti ,bet esu užkabinęs viena detalę , tad pradėsime nuo ten kur bus pirmoji mintis - jis švelnai atasakė .

Palinksėjau galva ir užsimerkiau . Turėčiau stengtis , tą ir darysiu . Negaliu visko taip išmesti ir keliauti tolyn kai kažkas sužeidžia . Nevisada gera pabaiga ateina be praeities.