AŠ NORIU TAVO LŪPŲ (Baigta)

Ka pasakei ?

Aš: Ką prisimini?
Keitė: O kas yra? Kažkas nutiko?
Aš: Taip,- papasakojau ką sapnavau.
Keitė: Nu aš prisimenu... Pyp, - atitraukiau nuo ausies telefoną, kad pažiūrėt kas nutiko.
Ryšis nutrūko, kas gali būt geriau? Parašiau žinute, kad už kokia 10min išlystu, bet per tą sušiktą ryšį neišėjo išsiųsti. Greit nuvarius į spintą susirandau rūbus, juos apsirengus išlekiau pas Keitė. Aš turiu sužinoti kas įvyko. Kaip namai šalia tai greit atsidūriau pas ja. Pabaladojau kelis kartus ir greit duris buvo atidarytos.
Keitė: Užeik ko lauki?
Aš: Šventų mišių žinok ! Aš ilgai negaliu būt, nes turiu iš klubo pasiimti pinigine jei ji ten likus. Tai pasakok!
Keitė: Aš prisimenu tik tiek, kad mes Lile nuo kažkokio iškrypelio gelbėjom, bet dar kažkas padėjo, bet neprisimenu kas ir dar atsimenu, kad važiavome kažkokia mašina ir Lilė sakė, kad Lukas ja myli.
Aš: Nelabai naudinga informacija! - nusiminus pasakiau.
Keitė: Tai ką dabar ieškosi su kuo galėjai pasibučiuoti?
As: Dabar eisiu piniginės ieškoti !- nusijuokus pasakiau- Ačiū bent už tiek!
Keitė- Saugokis tik!

Atsisveikinusios ėjau link to klubo. Kažkodėl labai rankos drebėjo. Link baro liko nedaug, bet aki patraukė juoda mašina. Atmintyje vėl žybtelėjo, kad mes sėdom į juodą mašiną. Iškart susijiemiau už galvos ir užsimerkiau , skausmą vos galiu iškentėti. Atsimerkiau ir toliau ėjau. Pasiekus klubą jis atrodė toks tuščias, apleistas pastatas. Bet tikrai čia, nes šalia net raudonas kilimas ištiestas. Prisimenu, kad tikrai čia. Pabaladojau į duris ir tik atsidarė mažas langelis ir tik akys matėsi.

Vaikinas: Taip?
Aš: Čia juk klubas "Carlosas" ?
Vaikinas: Nu?
Aš: Amm vakar kai buvau su draugėm, palikau čia pinigine. Ir norėjau pasižiūrėti ar tikrai ja čia palikau.
Vaikinas: Mes diena žmonių neįleidinėjam !
Aš: Prašau niekam nesakysiu, kad įleidot! Net nepastebėsit kaip greitai apsisuksiu.
Vaikinas: Palauk,- ir uždarė langelį.

Stovėjau ir žiūrėjau į tas duris ir laukiau kada atidaris. Po kokiu geru 5 minučių išgirdau durų rakinima.

Vaikinas: Bet nieko neliečiat!

Aš nieko nesakius įėjau. Prisimenu kaip mes ėjom šitais tamsiais kolidoriais. Išlindau į mūsų šokių aikšte. Iškart vėl pradėjau atsiminėti kas nutiko. Šokiai, purvini šokiai. Vėl galva plyšo, tik pamačiau, kad man tiesia stiklinę vandens. Pakelus galva pastebiu kažkokį vaikinuką kuri tikrai esu mačius.

Vaikinas: Atsigerk gal palengvės? Nes dabar kaip nėščia moteris klykauji, - nusijuokes nuėjo prie baro.
Aš lėtai iš paskui nuėjau iki jo.

Aš: Tu man vakar kažkur matytas buvai!
Vaikinas: Tai aš vakar dirbau čia. Beje mano vardas Rokas. Tu man ir kažkur matyta.
Aš: Rokas..., Rokas..., Rokas! Atsimenu tave.
Rokas: Jei tu atsimeni mane pasakyk kaip tu atrodei!?
Aš: Aš nemoku paaiškint oj palauk aš turiu kažkokia fotke,- prisimeniau, kad tikrai buvom nusifotkinusios.
Aš: Va čia aš !
Rokas: O čia tu! Bandei suvilioti mane, kad nemokamus gėrimus pilstyčiau, ir mūsų vadybininką kabinai!
Aš: Ką pasakei?

Nu va nauja dalis biski trumpa bet nepykit.
Lauksiu jūsų vote ir nuomonių 😉
Sorry už klaidas jei jos paklius.