AŠ NORIU TAVO LŪPŲ (Baigta)

Aš ir moku žaisti

 Cameronas: Ko mažute byjai, kas ten tokio parašyta, ko aš negaliu, kaip tavo bernas žinoti,- ir pabandė ištraukti lapus iš mano rankų, bet jį prisitraukus su ranka pabučiavau.

Paleidęs lapus prisitraukė mane šalia jo. Kad ir kaip šlykstu buvo negalėjau jam leisti, kad jis tuos lapus pamatytu. Kol bučiavomės sulanksčiau lapus ir įmečiau į krūmus, kurie buvo šalia mūsų. Tada abiem rankom jį apkabinau ir bučiavau, kol oro netekom. Atsitraukus pažiūrėjau į jį su tokia klastingą šypseną, mirktelėjau ir apėjus jį galvojau, kad jis eis savo keliais, bet pagriebė mano alkūnę.

Cameronas: Mažute,- atsisukus mačiau, kaip jis kraipė galva į šonus,- Klastingai žaidi ir tai man patinka,  bet žinai aš ir moku taip žaisti,- prisitraukęs mane pabučiavo į žandą ir nusisukęs nuėjo. Apsisukus pavaidinau, kad aš ir nueinu, bet kai mačiau, kad jis jau toliau, priėjau prie krūmų ir ieškojau tų Zayn lapų. Bet po velnių jų nebuvo, o aš tikrai juos čia įmečiau. Atsitupiau, bet ir tarp šakų, niekur jų nebuvo. Atsistojau ir susiėmiau rankomis galva, šimtų procentų Cameronas paimė, kažkaip taip ir galvojau. Reik grįžti ir jam paskambinti, kad gražiai gal susitartume. Tai nieko nelaukus bėgau iki namų. Bėgau, kai pamišus ir jau lyg ir pasiekiau namus tik mane palei Keitės namą užkalbino.

Lilė: Nina ! Kur tu išdegus akys bėgi? Beje noriu tavęs paklausti,- ir ji priėjo prie  manęs.

Aš: Lilė, galim gal vėliau pašnekėt,- bet ji pagriebus mano ranką tempėsi į Keitės namą.

Lilė: Ne, nes tu šiandien prisidirbai ir pabėgai, aš net tau nespėjau pasakyti, ką mes esam suplanavusios,- ir įtempė į Keitės svetainę.

Neturėjus įšeities nuėjau apsikabinau Keitė ir atsisėdau ant sofos.

Aš: Jei galit truputi greičiau, ačiū.

Lilė: Jei ryt tu viską susitvarkytum, juk žinai, kad ryt jau penktadienis, tai supranti ką turim omenį ?

Pagalvojus nieko nesugalvojau, tik išėjo galvot apie Cameroną: Ne, nes dabar man neįšeina apie nieka galvot.

Lilė: Varom pas mane į sodybą. Tu atsipalaiduotum ir pamirštum tas meiles,- mane gundė toks planas, tik jų tokios klastingos šypsenos mane labai trikdė, turbūt jos kažka jau suplanavo.

Aš: Nežinau, aš ryt planavau pas mama nuvažiuot, jei varysiu kol autikų nuvarysiu tai tik naktį grįžčiau.

Keitė: Aš paprašysiu, kad Marius pakeliui tave ten nuveštu pabūtume ir tada varytume, Nina prašau varom.

As: Gerai,- ir jos pradėjo džiūgaut ir mane apkabino,- Bet, būsim tik mes taip?- Jos nuo manęs atsitraukė.

Lilė: Nu kaip ir, bet Marius mus atveš, mes kažkiek pabūsim, o paskui mūsų berniukai atlėks.

Aš- tie mūsų bernai tai jusiškiai,- jos pasimetė biški, bet paskui linkčiojo galvom,- Tai gerai, mergos aš turiu lėkt, gal vėliau susiskambinsim ar susitiksim,- Atsistojau apsikabinau jas ir greit išėjau iš jų namų.

Priėjus savo namus, juos atsirakinau ir uždarius duris greitai nubėgau į savo kambarį ir pradėjau ieškoti telefono. Iškuičiau visą kambarį, bet jo nė ženklo. Greit nubėgau į mamos kambarį, bet ir  ten jo neradau.  Biški pradėjau stresuoti, bet ne dėl telefono, o kad Cameronas tų lapų neparodytų Zayn. Nulipus laiptai nubėgau į svetainę ir telefoną radau užkišta už sofos. Įdomu, kaip jis ten atsirado, bet nesvarbu įėjus į adresatus susiradau Camerono numerį ir pradėjau jam skambinti.  Tik pypsėjo, bet jo balso neišgirdau ir išsijunge skambutis. Skambinau dar kartą, bet gavosi tas pats. Numetus telefoną ant sofos nuėjau į virtuvę išsivirti raminančios arbatos. Įpyliau į virdulį vandens ir užstačiau. Atsisėsdama meldžiau, kad Cameronui nesusisuktų smegenėlės ir neparodytu Zayn, nes jis tikrai gyvenime su manim nebendrautų. Ir tais žodiai išgirdau žinutės pranešima. Greit nušokau nuo kėdės ir nubėgau į svetainę. Paėmus telefoną į rankas mačiau Camerono žinutę, ja atidarius man akys tiesioginę prasme iššoko ir rankos pradėjo drebėti.

Nu va aš su nauja dalim 💋
Atsiprašau jei bus klaidu 😥
Lauksiu jūsų vote ir nuomonių 💋 Kaip manot kas ten per žinute? Lauksiu jūsų vote ir comentarų kurių apmažėjo :'(