Užrakinau dureles ir atsisukau į Zayn.
Aš: Nelipsiu!
Zayn: Nina neišsidirbinėk lipk kol neišnešiau iš mašinos.
Aš: Kol nepasakysi, kas nutiko per vakarėlį!
Zayn: Jei kažkas nutiko, tu turėtum atsiminti o dabar lipk!- jau griežtesniu balsu pasakė.
Aš: Prižadėk, kad neišvažiuosi kol neprisiminsiu.
Zayn: Gerai prižadu, kad greitu metu nevažiuosiu iš miesto.Aš nusišypsojau ir išlipau, ėjau link durų, atsisukau, bet Zayn jau mašinoj kalbėjo su telefonu ir išvažinėjo iš mano kiemo.
Atrakinus duris įžengiau į namus. Nusimetus batus nuėjau į svetainę, bet ten jau laukė nepatenkintų veidų mama.Aš: Labas,- ir įdrįbau į sofą.
Mama: Nina kur tu būni? Nelankai visų pamokų. Namo grįžti ant nakties jei iš vis grįžti,- pradėjo kelti vis labiau balsą.
Aš: Am galiu paaiškint.
Mama: Nepertrauk manęs, aš ne kaip visos mamos tavęs kaskart neužsipuolu, o tu vistiek jau ribų nejauti. Ar tau dabar parūpo bernai? Anksčiau tau mokslai tik rūpėjo. O dabar net namų darbų nedarai. Tu išviso negrįžti namo. Su kuo tu naktim prabuni ? Jau gal man anūkų laukt?
Aš: Mama! Aš naktim juk namie būnu. Vieną, dvi naktis tai, kad pas drauges būnu o dabar tu mane paleituve laikai ?!
Mama: Aš taip nesakiau. Neiškraipyk žodžių!- mosikavo pirštu palei veidą.
Aš: Kaip ne, kaip ne, juk tu mane užsipuolei iš niekur, anksčiau mes susipykdavom, kad šokoladą nežinioj paimdavau, o dabar dėl vaikinų? Tu pati dabar vedies juos namo! Bet nieko nesakau nes noriu, kad būtum laiminga. O dabar mano gyvenimas virsta iš abiejų pusių ir tau nerūpėjo ar aš palūžus ar ne! Per savo darbus aš tau nerupiu. O dabar stebuklingai prisiminei?- atsistojus ėjau į kambarį.
Mama: Nina palauk aš atsiprašau, kad taip aršiai suregavau,- pasivyjus pagriebė mane už alkūnės.
Nina: Aš džiaugiuosiIštraukiau ranka ir užlipau į kambarį. Smarkiai trenkiau durim ir jomis nuslydau ant žemės. Kodėl dar mama užsipuolė mane ? Visiems kažko neįtinku. Atsistojus nuėjau prie veidrodžio ir tvarkiausi nubėgusi makiažą. Su alkūnėm atsirėmiau į stalą ir žiūrėjau į savo veidą. Juk turėčiau šypsotis taip, kad net skaudėtų veidą nuo juokimosi o dabar mano paakiai juodi, nuo nuolatinio verkimo. Kol tvarkiausi savo veidą man skambino į telefoną. Pažiūrėjus kas skambina atsiliepiau.
Aš: Klausau?!
Cameronas: Nina malonu girdėt tavo balsą.
Aš: Laba Cameronai,- Bandžiau kalbėti, kad atrodytų kad man viskas nusispjauti.
Cameronas: Skambinu paklausti ar norėtum naktiniui šėlsmui?
Aš: Nelabai, nes,- iškart mane pertraukė.
Cameronas: Apsirenk kokia gražią suknelę.
Aš: Gal galima žinot kur vesies mane?
Cameronas: Tai paslaptis, lauk manęs ant 20valandos.
Aš: 20valandos? Aš nespesiu!- bet Cameronas numetė ragelį.Liko 15 minučių, tai makiažą pasitaisiau, liko tik susirasti suknelę.
Susiradus tą juodą suknelę iš vakarėlio ją užsidėjau. Pasižiūrėjus į veidrodį, vėl galva pradėjo plyšti. Vėl pradėjau atsiminėti. Tik šįkart atsimenu, kad žiūrėjau į šokoladines akis. Negi ten Zayn akis? Ne juk jis sakė, kad jo nebuvo.
Tad pasiėmus iš stalčiaus vaistų juos išgėriau. Liko pora minučių, tad greitai užsidėjus batelius nuėjau prie laukinių durų,bet man iškylo klausimas ar man eiti?Nu va aš su nauja dalim ☺
Lauksiu jūsų vote ir nuomonių!
Sorry už klaidas jei jos paklius!
VOUS LISEZ
AŠ NORIU TAVO LŪPŲ (Baigta)
FanfictionFanfiction/Romance Nuostabus gyvenimas ar pragaras, savęs aš to klausiu kasdien. Bet viena dieną viskas apsiverčia aukštin kojom, kai aš atsitrenkiu į mokyklos elita. Yra ir "Aš Noriu Tavo Lūpų 2" Šitoj istori...