AŠ NORIU TAVO LŪPŲ (Baigta)

Leiskit apsispresti

Cameronas: Brangute kažkur skubi?

Aš biški pasimečiau, įdomu jis kažką iš vakar atsimena?

Aš: Taip Cameronai į pamoką, nes ir taip gerai vėluoju.
Cameronas: Aš ir einu, beje.

Ir su ranka pradėjo taisytis plaukus.
Aš: Kas beje?
Cameronas: Ai graži ten meilės ceremonija buvo.
Aš: Ai taip- mintyse tikėjaus, kad jis kalba apie Lilės ir Luko susitaikyma.
Cameronas: Ir beje geras vakarelis buvo ane ?-ir su ranka jis prisitraukė mane arčiau jo.
Aš: Tai žinoma.

Pasiekia klasės duris, Cameronas prispaudė mane prie sienos. Žiūrėjau į jį didėlimis akimis. Jis tik spoksojo į akis,  toks jausmas, kad kažką turėčiau jam pasakyt. Po ilgo tilėjimo pradėjau muistytis, bet jo tvirtos rankos nenorėjo manęs paleisti.

Aš: Cameronai, prašau gražiuoju paleisk,  man reik į pamoką. 
Cameronas: Ir ką padarysi jei nepaleisiu?- ir prislinko prie mano kaklo.
Aš: Aš,- bet jis lūpomis keliavo mano kaklu.
Cameronas atsitraukęs nuo mano kaklo: Nu ir ką tu padarysi? Gal Zayn pasikviesi? Amm?
Aš: Cameronai aš nieko nekviesiu, prašau paleisk mane, man ir taip pasaulis griūna, nebūk tas kuris man jį dar labiau nori sugriauti.
Cameronai paleidęs mano rankas, iš nervų trenkė palei mano veidą į sieną. Susigūžiau nuo jo tokių veiksmų, bet jis pakėlė mane veidą.

Cameronas: Kaip tu taip gali sakyt? Aš tau griaunu pasaulį ? Aš tave visą laiką bandau gelbėti!  Aš tave myliu labiau negu tas Zayn, stengiuosi pasikeisti. Visą laiką noriu, kad kai pabučiuočiau atsakytum daug kartu į mano bučinį, taip kaip atsakai į Zayn.
Ko aš tau prastesnis ? Pasakyk?

Nurijusi seiles, dar žiūrėjau į jo akis.

Cameronas: Tu tyčia tylėsi?
Aš: Aš,  galvoju.
Cameronas: Ir ką sugalvojai?
Aš: Cameronai suprask aš savo jausmuose visiškai nesusigaudau, prašau leisk eiti į pamoką.

Jis dar pasižiūrėjo ir biški atsitraukė, norėjau jį apeiti, bet jis atsisukęs prisitraukė mane bučiniui.
Rankomis bandžiau jį atstumti, bet jis taip įsisiurbė į lūpas dar labiau, kad po biški pradėjau judinti ir savo. Bet ilgai taip smegenis neleido daryt, susiprotėjus suspaudžiau lūpas ir iš visų jėgu nustumiau jį ir trenkiau.

Aš: Ko jūs mane abu skubinat leiskit apsispręsti mano širdžiai.

Cameronas priartėjo grėsmingai prie manęs ir vėl prispaudė prie sienos.

Cameronas: Kad daugiau tokių veiksmų nematyčiau!- žiūrėjo į mane žudančiu žvilgsnių.
Aš: Am atsiprašau.

Jis pradėjo glostyt mano plaukus.

Cameronas: Ir būtu gerai, kad tavo širdis greičiau apsispręstų ir atsakyk visą laiką į mano bučinius, nes nenorėk, kad būčiau blogiukas šitam vaidmenį.

Ir atidarė klasės duris. Dar užmetus žvilgsnį į jį įsmukau į klasę. Mokytoja aiškino kažką lentoj tai į mus dėmesio nekreipė, tad greit nuėjau atsisėsti prie lango į paskutinį suolą. Cameronas nuėjo prie savo šutvės.  Atsisėdus į pamoką dėmesio net nekreipiau o žiūrėjau pro lango į lietų. Taip dangus tikrai žino kada aš palūžus. Žiūrėjau ir norėjau verkti dėl ko nežinau. Mano riedančia ašara nutraukė skambutis į pertrauką. Nusivalius ašara susidėjau knygas ir išėjau iš klasės. Cameronas eidamas su šutve dar atsisukęs pažiūrėjo, bet nuėjo savo keliais.
Lėtai nuėjau iki valgyklos. Valgykloje jau ir Lilė buvo ir jos ten sėdėjo. Lilė atrodė kaip niekad laiminga, tai klausiau jos, savo dabartines problemos net nepasakojau. Suskambėjus skambučiui nuėjom į pamoką.

Nu va aš su nauja dalim.
Lauksiu jūsų vote ir nuomonių.💋
Kaip jums istorija ir dalis ? Ar bent įdomu?😞
Sorry už klaidas jei jos papuls