AŠ NORIU TAVO LŪPŲ (Baigta)

Ko mažute byjai?

Doniya: Zayn juos išmeta, nes jis dažnai ką galvoja parašo ir tada jis kaip daina padaro turbūt ir juos išmeta, vakar kai jis išbėgo tai ir pamiršo, juos išmesti. Jis tave tikrai myli nes nemačiau, kad jis taip rašytu kažkam ir kada nors.
Padėjus lapus susiėmiau rankomis galva: Doniya aš suprantu, kad tai gerai, bet aš turiu labai svarbių priežasčių, kodėl su juo negaliu bendrauti,- Norėjau stotis ir išeiti, bet ji pagriebė mane už rankos.
Doniya: Kaip suprasti,  kas nutiko?
Aš: Doniya, -atsisėdau šalia jos: Aš negaliu nieko nesakyt ir nebandyk Zayn nieko sakyt,  kad buvau ar dar kažką.
Doniya: Nina tu manim gali pasitikėt, gali pasakyt, kas nutiko? Gal jums yra, koks stabdys, kuris jums trugdo bendrauti ar taip stabdo?
Aš: Atsiprašau nepasakysiu, tai mano reikalai.
Doniya: Oh, nu gerai, tai aš tave palydėsiu.

Palinkčiojus galva nuėjom iki kambario durų. Atidariusios norėjom išeiti, bet aš išgirdau Zayn balsą. Kaip supratau Doniya irgi išgirdo nes timtelėjo mane vėl į jos kambarį.
Susiėmus galva vaikščiojau greitai po kambarį ir tada greit pribėgau prie Doniyos.
Aš: Doniya, Zayn manęs negali čia matyt.
Doniya: Aš einu Zayn nuvesiu į  svetainę ir užkalbinsiu, o tu tuo tarpu galėsi išbėgti. 
Aš: Aha gerai.

Ir Doniya išėjo, o aš po kelių sekundžių iš paskos. Girdėjau, kai Zayn pradėjo su ja šnekėt tai nulipus laiptais norėjau eiti pro duris, bet sustojau kai išgirgau kai Safa pasakė, kad esu čia.
Aš sustingau, bet greit vistiek  išlėkiau. Greitai išbėgau iš jų kiemo ir užbėgau už tvoros, kad nusiraminčiau.  Tada išgirdau, kai vėl duris atsidaro ir girdėjau Zayn žodžius: Doniya tai Nina buvo čia?  Aš girdėjau, kad kažkas išėjo!

Girdėjau, kai Doniya pradėjo teisinis, kad ten buvo jos kitą draugė, kad Safa sumaišė, bet Zayn vistiek: Doniya nemielok Safa visą laiką tiesą sako vapšie šitoj šeimoj teisybės negausi,- ir prieš durų užtrenkima girdėjau kai Doniya klausė tų pačių dalykų kaip ir manęs. Nuvijus visas mintis pasišalinau  iš jų rajono ir ėjau link namų.  Pakeliui spardžiau akmenis ir galvojau apie viską. Papūtus vėjui, rankas norėjau susidėti palei krutinę, bet prisiminiau, kad turiu Zayn lapus. Sustojus, norėjau juos paskaityt ką toliau jis rašė, bet pajaučiau rankas, kurios apsivyniojo mano liemenį. Iš išgasčio greit nuleidau lapus. Kūnas visas drebėjo, kai lūpos keliavo mano kaklu. Pasukus galva tikėjausi, kad tai bus jis, bet ne vis ne jis.

Aš: Cameronai,- ir bandžiau ištrūkti iš jo, bet jis mane dar labiau prispaudė,- Cameronai man reikia eiti.

Cameronas: Nea, niekur tu neisi, tu pabėgai iš pamokų aš norėjau tavęs,- išgirdus žodžius jo, nurijau susidariusias seiles,- Beje mažute, kur buvai?

Aš: Nėra skirtumo, kur, bet dabar turiu, kai  kur būti,- ištrūkus iš jo ėjau link namų, bet jis pagriebęs mano ranka apsuko mane aplink mano ašį ir vėl prispaudė šalia savęs ir padėjo smakrą ant peties. Kol jis su manim lingavo, aš su vieną ranką bandžiau tuos lapus sulankstyt ir idėti į kišenę, kad tik Cameronas nepamatytu. Kai sulankščiau norėjau įdėt, bet Camerono ranka nuslydo nuo mano peties iki delno. Pametęs, kad kažka turiu klastingai ištraukė iš rankų ir nusisuko nuo manęs. Greit išsigandus atsisukau į jo nugarą. Jis pradėjo jos atlankstyti, greit suregavus užlindau tiesiai jam prieš akis. Pradėjau nagais keliauti po po krutinę, tada prisiartinau bučiniui, bet jis nuo manęs atsitraukė.

Cameronas: Nina, kaip tu baisiai vaidini šakes, beje mažule kas čia ?- ir pakėlęs antakį prisitraukė arčiau lapus.

Aš: Cameronai- Pagriebus lapus neleidau jų skaityt, nors jis jų nepaleido.

Cameronas: Ko mažute byjai, kas ten tokio parašyta, ko aš negaliu, kaip tavo bernas žinoti,- ir pabandė ištraukti lapus iš mano rankų, bet jį prisitraukus su ranka pabučiavau.

 Nu va aš su nauja dalim 💋
 Atsiprašau jei bus klaidu 😥
Lauksiu jūsų vote ir nuomonių 💋 Kaip manot kas bus toliau?

Norėjau padėkoti, kas skaito mano istorija jūs nuostabus <3