AŠ NORIU TAVO LŪPŲ (Baigta)

Nepamiršk manęs

Grįžusi parašiau per namų telefoną, mergom, kad jau grįžau ir į mokykla negrįšiu nes blogai jaučiuosi. Nuėjau į lova atsigulti tik atsivėrė duris.

Mama: Brangute kodėl tu ne mokykloj?
Aš: Aš blogai jaučiuosi.
Mama: Supratau tada nueik pamiegoti, aš vėl grįšiu turbūt ryte.
Aš: Gerai mama,- Iškarto užmigau.

Sapnavau vėl jo nuostabias lūpas kaip jos mane glamonėjo. Tos žodžius kaip sako kad aš jam patinku. Bet prie mūsų stovėjo kažkokia moteris ir sakė, kad čia tik patyčios. Bet aš vistiek mėgaujausi jo bučiniai. Negaliu, tiesiog imti ir pamiršti. Paskui sapnavau tik tamsa nieko nemačiau. Bandžiau kažką šaukti bet veltui, tad prabudau.

Atsikeliu ir pamačiau ant savo lovos savo kuprinę ir telefoną ir šalia laiškelį. Atidarius laiškelį įšsižiojau.

" Labutis tavo asilas atnešė tavo daiktus, nors tu miegojai vistiek tave pabučiavau, tad nepergivenk dėl nieko. Nueik į balkoną ten rasi mažą staigmeną "

Iškarto atsistojau ir nuėjau į balkoną. Ten radau rožių visa pokšte. Nežinau dėl ko bet išsivepiau kai asilas, nors asilai turbūt taip neišsiviepe. Grįžusi į kambarį įmerkiau gėlės į vazą. Mąsčiau gal čia tik sapnas. Dėl manęs tipo pešasi du geriausi draugai. O aš nieko negaliu padaryt. Išgirdau, kad kažkas beldžia į duris, iškarto nubėgau jų atidaryti. Kai atidariau gailėjausi, kad nepažiūrėjau pro akute, nes nebūčiau durų atidarius.

Cameronas: Labutis maže.
Aš: Jei pas tave mažas man skelbtis nereikia,- norėjau daryti duris, bet jis pakišo koja.
Cameronas: Tai neįsileisi į vidų ?
Aš: Ko nori Cameronai?
Cameronas: Aš atnešiau tau rožių puokšte,- ir tiese jas man.
Aš: Man jų nereikia!- mano jėgos buvo per silpnos, jis viena ranka pastūmė duris ir įėjo.
Cameronas: Paaiškink,- jis prispaudė mane prie durų- kodėl tau Zayn labiau patinka nei aš ?
Aš: Man dar niekas nepatinka tavo suknistai žiniai!
Cameronas: Kodėl leidi jam tave bučiuoti, liesti? Turbūt tik dėl to, kad jis superheroju pavaidino!? Aš tave pamilau nuo mūsų pirmo susitikimo. Bet man tokiu veiksmų neleidi daryt.
AŠ: Nori pasakyti, kad aš čia kaip paleistuvė?
Cameronas: Nina,Nina kaip tu nesupranti aš ir tavęs noriu, jei tu neapsisprendi bus karas.

Jis taip priartėjo, kad galėtų bet kada pabučiuoti.

Cameronas: Tau žiūriu ant mano jausmu visiškai vienodai? Taip?- jis padėjo savo nykštį man ant lūpų,- aš tik noriu būt kartu- ir pradėjo mane bučiuoti. Aš jam kiek galėjau neatsakiau, bet paskui jis taip grėsmingai bučiavo, kad negalėjau nieko padaryt. Jie nori mano jausmus suvelti tad nusukau veidą ir paprašiau.

Aš: Išeik prašau man reikia pagalvoti.
Cameronas: Gerai išeisiu, bet nepamiršk manęs.

Jis išėjo trengdamas durim. Nežinau dėl ko bet ašaros riedėjo kaip pupos. Tie asilai bando iš manęs pasityčiot, bet gal jų jausmai tikri?
Nieko nelaukus parašiau mergom, kad ateitu pas mane, nes greitu metu aš išprotėsiu tad laukiau kol kažkas paskambins į duris.

Hello its me su nauja dalim tikiuosi ji jums patiko.
Tad laukiu jūsų vote ir nuomonių! 😘
Sorry už klaidas jei jos kurnors papuls