MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.1 CIRKAS

Valgau pusryčius "klausydama" ką kalba mano tėvai.

-Alissa girdėjai? - mama paklausė ir aš linkteliu galva.

-Sutinki su tuom?- ji paklausė dar kartą.

-Taip, sutinku.- paprastai pasakau, bet pasigailėjau to.

-Tada šaunu, pradėsiu tau ieškoti vyro.- jos džiaugsmas nuaidėjo per namų virtuvę ir man iš rankų iškrito šaukštas su dribsniais.

-Ką? Kokį dar vyrą? Nejuokauk mama.- prunkšteliu.

-Vis dėl to tu nesiklausei manęs!- mama sušuko. Dieve, galėtum tu jos balso stygas "apkarpyti".

-Man nereikia vyro.- nunešu lėkštę į kriauklę ir ją išplaunu. Žinoma galėčiau ją palikti ir ją išplautų auklė, tačiau per daug ją myliu, kad galėčiau jei užkrauti dar indų plovimą, kad ir esame turtingi, mes neturime jokių tarnų, tačiau asmenį vairuotoją turiu, nes nevisada pati vairuoju. Nesu didelė vairavimo mėgėja.

-Reikia! Tau jau dvidešimt du ir mes norime anūkų!- mama pradeda rėkti ant manęs. Džiaugiuosi, kad mano brolis Hardin yra kariuomenėje ir jam nereikia patirti to, ką patiriu aš.

-Na ir kas? Aš dar nenoriu vaikų.- išeinu iš virtuvės dar labiau suerzindama mamą. Tėtis tylėjo, nes kaip visad nenori prieštarauti mamai, nes juk mama yra visad teisi.

<...>

Mano ramus serialo žiūrėjimas baigėsi tada, kai pro mano kambario duris įžengė mama.

-Šiandien ateis mano draugė su dukromis ir sūnumi. Noriu, kad atrodytum kaip žmogus, supratai?

-Ne.- pasakau, atsigulu ant pilvo ir toliau žiūriu į kompiuterio ekraną.

-Alissa neerzink manęs.- sušnypštė. Neminėjau, kad namuose turime gyvatę? Susipažinkite - tai mano mama.

Laikrodis rodė pusę šešių. Mama bėgiojo namuose ruošdama vakarienę. Ir žinoma tris kartus buvo atėjusi pasakyti, kad pradėčiau ruoštis. Tačiau aš esu aš.

Sėdėjau su trenigais ir nekreipiau dėmesio. Mes su Hardinu esam lyg iš kitos planetos. Visiškai nesame panašūs į savo tėvus.

-Aš paskutinį kart tau sakau.- mama įpuolė į kambarį. Pikta nueinu iki spintos ir pasiėmu geltonos spalvos suknelę. Plaukus išsišukavau ir palikau palaidus, leisdama jiems laisvai kristi ant pečių.  Pasiėmusi makiažą susitvarkau antakius, tušu perbraukiu blakstienas ir lūpas paryškinu lūpdažiu.

Laikrodis rodė pusę septynių, kaip nuskambėjo durų skambutis. Na ką, cirkas prasidėjo. Klounai susirinko.

Nusileidau laiptais girdėdama daug balsų svetainėje.

-Sveiki.- pasisveikinau ir visų akys nukrypo į mane.

-Labas Alissa!- pasisveikino maždaug mano mamos amžiaus moteris.

-Susipažink, tai Trisha, Adam, bei Safaa, Waliya Doniya ir Zayn.- paspaudžiau jų ištiestas rankas.

-Malonu. - nusišypsau netikra šypsena.

-Na nestovėkime, eime prie stalo.- mama sudiktavo kaip kokia vadovė. Kontrolės maniakė.

<..>

-Na Alissa, kaip tau sekasi? Kalbame apie viską, tik ne apie tave.- maloniai nusišypsojo vyras, kurio vardo nepamenu.

-Normaliai.- paprastai pasakau ir mama paspringsta gertu vynu.

-Kalba!- mama šūkteli, taip sukeldama juoką mergaitėms.

-Man sekasi nuostabiai.- išsišiepiu vėl. Mergaitė vardu Safaa krizeno iš to ką pasakiau. Bent kam nors čia linksma.

-Norime pasikalbėti dėl ko atvykome.- moteris prakalbo. Rimtai?

-Kiek matau, jūsų dukra nėra dėl to labai laiminga, kaip ir mūsų sūnus Zayn. Tačiau mes su Karen ir Džon, nusprendėme, kad tai bus geriausia, tiek jums, tiek mums.

Pavartau akis.

-Kam tu, Trisha, tiek daug kalbi, tiesiog norime pasakyti jog vestuvės būtų po dviejų savaičių.- ramiai pasakė vyras, priversdamas mane paspringti oru.

-KĄ?