MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.18 Niall

Su Zayn gan stipriai apsipykome dėl nieko. Juk aš norėjau pabūti viena ir savo mintis prablaškyti.

-Zayn? - įėjau tyliai į terasa, kurioje Zayn gėrė kava ir žiūrėjo kaip žaidžia Marlis.

-Ką? - piktai paklausė.

-Nepyk. Nenoriu pyktis su tavim.- priėjau prie vaikino. Jis stebėjo mane.

-Nori paliaubų? - aš linktelėjau galva.

-Man kažkas čia keisto. - jis stebėjo mane susiraukęs. -Ką padarei? - paklausė prisimerkęs vaikinas.

-Nieko! - iškėliau rankas.

-Ar tikrai? - linktelėjau galva.

-Taip. Juk aš nemeluoju tau.- burbtelėju. Jis mane stebi suraukęs antakius.

-Gerai.- jis ramiai pasako ir toliau sėdi sau lyg niekur nieko. Ar jis juokauja?

-Pyksti?

-Ne. Juk atsiprašei.

-Marli einam.- pašaukiau šunį. Šuo nubėgo paskui mane į namus.

<..>

Gaminau vakariene. Šiandien atvyksta draugai. Esu per daug pavargusi nuo pykčiu, kad galėčiau dėl to,dar pyktis su juo.

Zayn nuėjo atidaryti durų. Koriudoriuje vyriškos begalės balsu.

Palikusi visa maistą, nuėjau į miegamąjį. Neturiu noro su kažkuo bendrauti, ar tuo labiau klausytis šneku.

Įsijungiau televizorių ir nuėjau į vonia. Nusipraususi grįžau atgal į kambarį ir kritau į lova.

Ko ko, bet lovos savo pasiilgau. Stebėjau televizoriaus ekraną, kol į kambarį neįėjo blondinas.

-Labas.- jis nusišypsojo. Šio vaikino šypsena sušildys net pikčiausia širdį.

-Labas.- atsisėdau lovoje. Nemalonu gulėti kaip kažkas stebi.

-Kodėl tu čia viena? Kodėl neini į apačią? - paklausia. Lėtai trukteliu pečiais.

-Nežinau. Nenoriu bendrauti.- lėtai pasakau.

-Zayn irgi lyg nesavas.- jis stebi toliau mane. -Susipykot?

-Ne. Tiesiog daug nutikimų.- giliai atsidūstu.

-Nori pasipasakoti?

-Nežinau. Esu pasimetusi. Bijau kažkam tai pasakoti.

-Bet bus juk geriau. Juk žinai, kad esu tavo draugas? - lėtai linkteliu. Gemma "i pasisekė su vaikinu. Nuostabus žmogus su didele širdimi.

-Heh. Tiesiog. Nežinau kaip pasakyti.- atsidūstu. -Prisėsk.

Jis atsisėda ant lovos, kiek toliau nuo manęs.

-Tu žinai kaip mes susituokėme su Zayn? - vaikinas linkteli.

-Tai va. Mūsų tėvai reikalauja anūko. Tačiau mes to nenorėdami ir nesutikome. Tačiau prieš savaite laiko, man be proto pradėjo durti pilvą. Aš nesupratau kas man yra.

-Tu? - jo akys iššoko.

-Deja .. nuvykus į ligoninę sužinojau, kad laukiausi, bet aš praradau.- verkdama pasakiau.

-Todėl judu tokie pakeistę..- jis garsiai atsiduso, apkabindamas mane.

-Jūs turit tai ištverti abu, o ne po viena.- Niall glostydamas mano nugara pasakė.

-Žinau. Bet neturiu noro su juo bendrauti. Tai skaudina kai prisimenu.- atsidūstu, nubraukdama ašaras.

-Ruoškis. Eisi su manim į apačią.- jis pakilo nuo lovos. - palauksiu tavęs už durų.- jis pasakęs paliek mane viena kambaryje.

Nusiploviau veidą ir išėjau iš kambario. Vaikinas buvo sulindęs į telefoną.

-Einam? - paklausiau. Jis nusišypsojo ir įsikišo telefoną į džinsu kišene. Vaikinas permetė savo ranką per mano pečių.

Nusileidome abu laiptais į apačią.

-Sveiki.- nedrąsiai pasisveikinau ir atsisėdau šalia Zayn. - atsiprašau.- tyliai sukuždėjau ir apsikabinau jį.

-Nu kokie jūs mieli! - Gemma sušuko.

-Myliu.- Zayn sukuždėjo ir pabučiavo mano skruostą. Ramiai sėdėjau apsikabinusi Zayn. Jaučiausi keistai, bet Zayn šiluma šildė atrodo iš vidaus.

-Panos jungiam futbolą! - sušaukė Harry kai mes žiūrėjome "The Voice".

-Tikrai ne.- Eleanor pareiškė vaikinui.

-Nesvaik Haroldai. - pasakė Gemma, dėl ko aš nusijuokiau.

-Kas čia per nesvaik. Mes žiūrim futbolą.- Niall pagrėbė nuo sofos pulteli ir įjungė kanalą per kuri rodė futbolą.

Vaikinai sumetė po "žaiba" ir nusimaivė kaip mergos.