MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.9 Pykčiai

Su Zayn gyvename po senove. Zayn dienomis dirba, vakarus praleidžia su draugais.

Aš sukuosi namuose, arba su draugėmis po miestą vaikštau. Esame lyg du svetimi žmones. Tiek mano tėvai, tiek Zayn iš mūsų reikalauja vaiko, tačiau to tikrai nebus.  Liko iškęsti daugiau nei 7 mėnesius ir būsiu laisva. Atrodo viena akimirką viskas nuostabu, tačiau po kelių sekundžių viskas apsiverčia aukštyn kojomis.

Sulanksčiau paskutinius skalbinius ir nubėgau prie skambančio telefono, kuris nedavė ramybės jau kuri laiką.  "'Malik".

Giliai įkvėpiau oro. Pirštu perbraukiau per telefono ekraną atsiliepdama į skambuti.

-Klausau?- mano balsas buvo kaip niekad ramus. Nepamenu, net kada toks jis buvo.

-Pasiruošk aštuntai valandai.

-Kam pasiruošti? - paklausiau.

-Neklausinėk ir daryk kaip liepsiu.- po šių žodžiu vaikinas pabaigė pokalbį. Taip mane palikdamas nežinioje.

Ar jis juokauja?

Laikrodis rodė po penkių kelios minutes, tačiau aš niekur neskubėjau. Kol jis man nesakė, kur vyksime tol aš nieko nedarysiu. Tiesiog įjungusi durnių būsiu, taip kaip ir jis.

Gavau keletą žinučių nuo Zayn, tačiau jas ištryniau jų neskaičiusi. Neįdomu.

20:00

Stebėjau televizoriaus ekraną kaip atsidarė miegamojo durys.

-Tu juokauji?- jis surėkė ant manęs.

-Ne aš nejuokauju.- stebiu televizorių, tačiau po vienos sekundes jį užstojo didelė Malik šikna.

-Keli šikna ir eini ruoštis.- jis surėkė ant manęs, kad aš net krūptelėjau.

-Nerėk ant manęs.- pakylu nuo lovos ir išeidama iš kambario trenkiau stipriai kambario duris, kurios sukėlė dideli garsą visame name.

-Kas čia vyksta?- nusileidus laiptais pamatau mama su tėčiu.

-Reikia skambinti į duris.- suurzgiu ir nueinu į svetainę. Po keliu sekundžių čia pasirodo Malik ir mano tėvai.

-Alissa. Nebūk mažas vaikas.- juodaplaukis tą patį pakartoja jau nežinau kelintą kartą.

<...>

Varčiausi lovoje ir stebėjau kambario lubas, kurios šiuo momentu atrodė be proto įdomios kaip niekad.

-Galima pasikalbėti?- kambario duris prasidarė ir pro jas įlindo, juoda plaukų kupeta.

-Ne.- atkertu ir toliau ramiai guliu. Mama pasakė jei bus tokie pykčiai mes laisvai kita savaite, galėsime priduoti pareiškimus skyryboms.

-Alissa.- jis įėjo į mano kambarį.

-Aš žinau savo vardą.- pasakau nusisukdama į kita pusę.

-Šiandien turėjo būti toks gražus vakaras, tačiau tu viska sugadinai.- jis burbtelėjo.

-filmas irgi turėjo būti geras, tačiau tu su savo draugeliais čia gėriai.- užsimerkiu.

-Tu vis dar pyksti?- jis vėl paklausė durno klausimo.

-Žinoma malonu būti, vienai namuose kuomet tu su savo draugais kažką, veiki ir grįžti naktimis.- tyliau pasakau.

-Tu pavydi?

-Pfff tavęs? Niekada.

-Man rodos aš tau patinku.- jis prukšteli kaip koks asilas.  Pavartau akis. Po keletos sekundžių pajaučiu Malik rankas ant savo liemenes ir jo kūną prigludusi prie mano.

-Rizikuoji Malik savo gyvybe.- pasakau prieš užmigdama.