MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.26 Niall II

Zayn pov.

Likau nieko nesupratęs. Paėmęs lapus juos suplėšau ir išmetu į šiukšlių dėžę.

-Kur nuėjo mergina? - paklausiu sekretores, kuri šiuo metu atlieka praktika.

-Ji išėjo lauk.

-Atšauk šiandienos visus susitikimus.- daugiau nieko nesakęs išsikviečiau liftą, ir laukiau kol lifto durys prasidarys.

Vos įlipęs paspaudžiau 1 aukšta ir laukiau kol nusileis ta kvaila metaline dėže.

-Pone Malik, jūsų automobilis.- prie manęs priėjo Mark ir padavė automobilio raktus.

<...>

-Alissa! - sušaukiu, bet namai skendo tyloje. Apėjęs visus namus nieko nerandu. Spinta tuščia, kaip ir vonios kambaryje nieko nėra palikta.

Šaunu Malik!

Jaučiu kaip mano telefonas, skamba džinsu kišenėje.

-Klausau? - susierzinęs atsiliepiu.

-Po velniais Zayn! Kodėl mano dukra verkia? - išgirstu pikta Džon balsą.

-Ji rado skyrybų dokumentus.- ramiai atsakau. Nieko nelaukęs pradedu, dėtis savo lagaminus.

-Ką? Ar tu visai pakvaišiąs?! - jis šaukė per telefoną. Karen balsas taip pat puikiai girdėjau.

Nieko nelaukęs padėjau telefono ragelį.

<...>

Niall pov

Sėdėjau ant sofos ir žiūrėjau televizorių bandymas surasti ką nors įdomaus. Suurzgiau kaip suskambėjo telefonas.

-Klausau?

-Niall žiūrėk yra bėda.- Malik balsas buvo keistas.

-Ką? Kokia bėda? Nieko nesuprantu.- atsistoju nuo sofos.

-Mes su Alissa skiriamės, ir aš noriu prašyti tavęs pagalbos.

-Ką tu čia pezi? - nesupratęs vėl kalbėjau.

-Prižiūrėk ją, nes man šiuo metu nėra galimybių būti Sietle. Aš išvykstu į Malta. Ir nežinau, kada grįšiu.- nieko nelaukęs padėjau telefono ragelį.

Stovėjau nieko nesupratęs, kas čia vyksta po velniais?

Nieko nelaukęs suradau, automobilio raktus ir išvažiavau į Alissos tėvų namus. Gerai, kad žinau kur ji gyvena, kai pora kart vežiau Gemma.

-Sveiki, ar Alissa namuose? - vos durims atsidarius paklausiu moters. Nežinau tiksliai ar čia šviesiaplaukės mama ar teta.

-Sveiki, taip Alissa namuose, o kas tu toks būsi? - paklausė moteris.

-Aš esu jos draugas, Niall. Niall Horan.

-Karen Violet. Alissos mama, užeik.- ji praleido mane į namus. Nusimovęs batus ir paklausęs, kur rasti merginos kambarį nieko nelaukęs užlipu laiptais.

Švelniai pabarškinu į duris, laukdamas atsakymo.

-Juk sakiau nenoriu nieko matyti! - išgirdęs balsą merginos. Nieko nelaukęs atidariau kambario duris.

-Tu man nieko nesakei.- pasakau merginai, kuri greit pakelia galva nuo pagalvės. Merginos akys nuverktos ir jos veidas užtinęs.

-Kodėl tu čia? - jos balsas drebėjo, mergina atrodo gan liūdnai.

-Atėjau pas tave. Juk mes draugai

-Tave jis siuntė? Galėtų pats ateiti.- verkdama pasakė.

-Jis neateis.- tyliai pasakau išgirsdamas garsu kūkčiojama.

-Ką? - ji verkdama pasako.

-Zayn išvyko iš Sietlo.- greit pasakau. Tokios merginos dar nesu matęs. Ji bandė valytis ašaras, bet tai sekėsi blogai.

-Ateik čia.- ištiesiu rankas ir apkabinu mergina. Glosčiau jos nugara bandydamas ją nuraminti.

-Jis nevertas tavo ašarų, neverk. Tau netinka ašaros.- toliau glosčiau jos nugara.

-Aš ji myliu ..- ji toliau verkė.

-Žinau, žinau, bet jis toks nevertas ašarų jis durnas jis nesupranta ką padarė.

Sėdėjau su mergina jos kambaryje, pora valandų kol mergina nusiramino, ir užmigo. Apklojau mergina ir užtraukiąs užuolaidas išėjau iš kambario.

-Kaip ji? - merginos mama paklausė manęs vos nulipus laiptais.

-Per metus laiko kiek ją pažįstu antra kart, matau ją tokią.

-Ar ji miega? - linkteliu.

Parvažiavęs namo parašau šviesiaplaukiai, kad pabudusi man parašytų.

Nieko nelaukęs paskambinu Malik.

-Esi asilas, ji per tave visa diena verkė ir tai nusiramino tik užmigusi. Šaunuolis.-net nelaukęs jo atsakymo ,padėjau telefono ragelį.