MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.21 Hardin

Stebėjau išbalusi merginos, veidą. Kodėl ji turėtų būti tokia žiopla. Šokti iš automobilio greitkelyje, kuriame greitis ne 40km / h.

Į palata nieko daugiau neįleido todėl draugai, taip pat mano tėvai yra už durų. Merginos tėvai išvis nekėlė ragelio parodydami, kad jiems dzin ant dukros sveikata.

-Galima? - į palata įėjo nematytas vaikinas su karine uniforma.

-Kas toks būsi? - pašoku nuo kėdes.

-Alissos brolis, Hardin.- ramiai vaikinas atsako ir įeina į palata. Vaikino veide matosi susirūpinimas.

-Princese.- vaikinas pabučiavo merginos kakta ir aš nieko nelaukęs palikau žmonos palatą.

Alissa pov.

Jaučiu skausmą visame kūne. Bijau pramerki akis, jos lyg buvo užsiūtos storu siūlu.

-Mažute, aš su tavim.- išgirdau senai girdėta balsą. Jaučiu kaip akys greit prasimerkia, bet iš skausmo užmerkiu jas vėl.

-Pasiilgau tavęs, beproto sese.- jaučiu kaip glosto mano ranka. Dar kart pramerkiu akis.

-Alissa! Tu pabudai! - jaučiu kaip vaikinas mane purto, kūne jėgų nerasta.

Kita diena

Gulėjau lovoje ir klausiausi ką brolis, nuveikė per šiuos metus Irake.

-Tuo metu Mam buvo nejuokinga. Bet dabar tai linksmas nutikimas.

-Gali paduoti vandens? - paprašiau ir jis greit padavė man stikline su šiaudeliu. Zayn dar nemačiau, kas rodo, kad jis ne juokais supykęs ant manęs.

-Kur Zayn? - paklausiu jo. Norėjau pamatyti vaikina.

-Vaikinas juodais plaukais? - brolis paklausė ir aš linktelėjau.

-Kai aš atėjau, jis išėjo.- jis pasakė.

-Gali jam paskambinti?

-Kur tavo telefonas? - paklausia.

-Nežinau.-pasakau. - pažiūrėk mano džinsuose ar striukei. Hardinas linkteli ir nuėjės paima, kad mano telefona.

-Jis sudaužytas.- pasako, ir aš pavartau akis. Telefonas dužo dėl kritimo asfaltu.

-Nesvarbu skambink.- atsidūstu.
Jis kažką suspaudęs mano telefone stebi mane.

-Neatsiliepė.- jis pasako. Garsiai atsidūstu.

-Gali nuvažiuoti į namus? - paklausiu jo. Jis lėtai linkteli. Aš atsisėdu lovoje.

-Gulk tik.- jis suurzgia.

-Ne! Noriu jį surasti.- garsiai suurzgiu.

-Alissa Malik greit į lovą! - išgirdau piktą Zayn balsą.

-Hardin palik mus vienus.- pasakau broliui ir jis pažiūrėjęs į vaikiną, išeina iš palatos.

-Kas čia vyksta? - vaikinas paklausė manęs.

-Kodėl palikai mane viena? - paklausiu jo.

-Turėjau reikalų.- jis pasako atsisėsdamas ant kėdes.

-Kokių?

-Su policija, dėl tavo sugalvojimo iššokti iš automobilio. Jie galvoja, kad tau negerai su galva.- jis uždeda ranka ant mano rankos ir ja paglosto.

-Ką?

-Jie galvoja ..- nutraukiau vaikina.

-Bet juk aš tokia nesu, tiesa? Ne aš tokia esu! Aš iškėliau pavydo sceną dėl nesusipratimo! - sušaukiau garsiai palatoje. 

-Alissa, jie taip nebegalvoja. Aš pasakiau kas buvo ir tiek. - jis glostė mano ranka.

-Atsiprašau.

-Atsiprašau, meile taip pat.- jis pabučiavo mano kakta.

-Myliu tave.- apsikabinau jį nors beproto skaudėjo kaulus.

-Myliu, angele.- jis pabučiavo mane trumpų bučiniu.

-Daugiau taip nebandyk daryti! Taip negalima daryti! Tu įsivaizduoji kaip man reikėjo reaguoti! išsigandau.- jis glostė mane.

-Gulkis šalia manęs.- pasislinkau. Vaikinas nusimovė batus ir švarką ir atsigulė šalia manęs. Apkabinau jį ir užsimerkiau. Kaip gera jausti jo šiluma, kuri šildo mano kūną kuris suteikia man gerą jausmą bei leidžia pasitikėti juo.

-Miegok, tau reikia pailsėti.- Zayn pabučiavo mano kaktą ir glostė.