MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.2 Pavydas?

Pažvelgiu į savo atvaizdį veidrodyje. Atrodau kaip lėlė,  tačiau taip nesijaučiu. Jaučiuosi taip, lyg parduota už verslą.

Baltos suknelės viršus buvo nuostabiai prigludęs prie mano liemens, tačiau sijonas buvo vos pūstas. Mano plaukai buvo sugarbanoti stambiomis garbanomis.

Veidą puošė gražus makiažas, tačiau šypsena buvo netikra. Per tą laiką, tėvai mums su Zayn nupirko kotedžą, kad turėtume, kur gyventi. Jie sakė, jog nori mums suteikti privatumo.

  -Brangioji, laikas.- tėtis įlindo į bažnyčioje esantį kambariuką, kuriame galėjau laukti ceremonijos pradžios. Giliai atsidususi, nuo stalo paimu raudonų rožių puokštę ir prieinu prie tėčio.

<...>

-Dievo leidimu skelbiu jus vyru ir žmona.- bažnyčioje nuskambo plojimų garsas. Jokių bučinių, kaip per filmus nebuvo. Išėjome iš bažnyčios ir mus apsupo begalės žurnalistų. Daugiausia buvo fotografų.

Mes padarėme kelias nuotraukas žinomiems žurnalams ir išvykome į salę, kurioje turėjo vykti šventė. Sėdėjau prie stalo ir žiūrėjau kaip žmonės linksminasi. Galima sakyti, nei puses jų nepažįstu. Tai buvo mano tėvo ir Zayn tėvo bendradarbiai ir draugai.

Zayn sėdėjo šalia manęs ir žaidė su telefonu. Suprantama, juk čia vien seni žmones.

<...>

Sėdėjau Zayn įmonės kabinete. Žinoma ponas Malik atsivedė, nes nori mane išvaryti iš proto.

-Noriu valgyti.- suzyziau jau nežinau kelintą kartą, per paskutinę valandą. Jis mane ignoruoja ir vis pažiūri  piktu žvilgsniu. Tai mane varo iš proto.   Nieko nelaukusi atsistoju nuo odinės sofos ir išeinu iš kabineto. Nereikėjo ilgai eiti, kai ant savo riešo pajutau ranką, kuri mane tempė atgal į kabinetą.

-Paleisk. Mane.- suurzgiau sukandusi dantis. Nei vienas vyras manęs netampys kaip skuduro.  -Sėdi ir nebandai pakilti.- suurzgė jis kaip visada ir nuėjęs atsisėdo prie stalo.

-Po velnių aš noriu valgyti ir tu man neuždrausi.- piktai pasakau ir nuėjusi trenkiau durimis išeidama iš jo kabineto.   Išsikviečiau liftą ir laukiau kol atsidarys durys.

-Tavo paltas, ir nerodyk ožių įmonėje.- jis piktai pasakė. Atsisukusi pamačiau jį su paltu rankose. Ant jo pečių buvo jau jo paties paltas.

Nieko nelaukdama paėmiau savo paltą ir apsivilkau.   Įlipusi į liftą paspaudžiau pirmą skaičių ir laukiau kol  liftas nusileis.  Buvau be galo pikta ant Malik.   Su Zayn nuėjome į kavinę, kuri buvo už įmonės kampo.

Kavinės vidus buvo jaukus. Sienos buvo mėlynos, kaip ir visos kavinukės dekoracijos.   Suradę kuo mažiau matomą staliuką užsiėmėme vietas ir pasiėmėm meniu, pradėjome jį žiūrinėti.

-Ar jau išsirinkote?- paklausė atėjusi jauna mergina.

-Taip norėsiu Cezario salotų bei apelsinų sulčių.

-O jūs?- ji atsisuko į Zayn ir pradėjo mirksėti savo ilgomis blakstienomis. Rimtai?!

-Norėsiu jautienos steiko ir obuolių sulčių.- jis rimtai pasakė ir ji linktelėjusi nueina.

-Ji juokauja!- pasakau garsiai. Zayn nesupratęs padėjo telefoną ir pažiūrėjo į mane.

-Apie ką tu čia?

-Sėdžiu aš čia, o atėjusi kažkokia višta mirksi čia savo šluotomis.  - piktai pasakau priversdama nusijuokti Zayn.

-Tu pavydi.- jis prukšteli.

-Tavęs? Niekada branguti. Nors esam vyras ir žmona, tu man nepatinki.

Ta akimirką Alissa pamelavo tiek sau, tiek jam.