MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.17 Pokalbis

Savaitę laiko mane pralaikė ligoninėje. Siūlė psichologo pagalba, bet jos atsisakiau. Nemanau, kad man jo reikia. Zayn būdavo visa naktį pas manęs, todėl rytais liepdavau vykti namo.

Zayn pranešė, kad namuose manęs laukia staigmena. Tačiau man šiuo metu nieko nereikėjo. Norėjau tik ramybės.

Išlipusi iš Zayn automobilio atrakinau namų duris. Mane pasitiko lojimas.

Negi ta staigmena Zayn sesers šuo?

-Kas čia? - paklausiau jo pamačius maža šuniuką.

-Tavo staigmena.- jis pasakė. Jo veide buvo niūri šypsena. Tačiau jo akys rodė visai ką kita.

-Ačiū.- apkabinau jį ir nusišypsojau. Zayn padavė dokumentus šuns kaip supratau. Išpildė mano norą. Labradoras.

Paėmiau šunį į rankas ir nuėjau į viršu. Palikdama vaikina vieną apačioje. Pagal dokumentus suprantu, kad jo vardas yra Marlis.

Šuo bandė užšokti ant lovos, bet nieko nesigavo. Pati išlipusi iš lovos nuėjau į vonia.

Prisileidau vonia pilna vandens ir įsidėjau vandens bomba. Nusirengusi sumečiau rūbus į skalbinių krepšį.

Įlipau į vonia. Vonioje pragulėjau geras kelias valandas. Vanduo atšalo taip atvėsindamas mano kūną.

-Viskas gerai? - išgirdau už durų tylu užkimusiu balsą. Ranka susibraukiau ašaras. Bandžiau kuo normaliau ištarti žodį "taip", bet gavosi tik didelis verksmas.

Greit užsidėjau chalatą. Į vonios kambarį įėjo Zayn.

-Prašau neverk. Tai drasko mane.- jis giliai atsiduso, nubraukdamas mano ašaras.

-Negaliu. - tyliai sukūkčiojau, paslėpdama savo veidą vaikino krūtinėje.

-Tau reikia pagalbos. Nuvažiuok prašau nors į vieną pokalbį su psichologe gerai? - jo veide buvo nerimas. Nenoriai sutikau. Ką aš jai pasakosiu?

Zayn tą pačią dieną, susitarė dėl susitikimo. Todėl dabar sėdžiu jo automobilyje ir stebiu pro langą vaizdus.

-Aš atvažiuosiu tavęs pasiimti gerai? - nenoriai linktelėjau ir nuėjau į pastato vidų.

-Sveiki kažko ieškote? - jauna mergina sėdinti informacijos poste paklausė. Jos balsas toks švelnus kaip angelo.

-Sveiki. Taip daktarės Rose.

-Ji jūsų laukia 7 kabinete.- ji mielai nusišypsojo. Giliai įkvepiu oro stovėdama šalia daktarės kabineto. Lėtai pakeliu ranka ir pabarškinu į duris. Gavusi leidimą įeinu.

-Sveika. Ar tu būsi Alissa Malik? - linktelėjau. -Aš Rose Marbil. - ji maloniai šyptelėjo.

-Sveiki.

-Prisėsk. - atsisėdu ant baltos odines sofos kuri stovėjo prie lango. Mergina pasiėmusi užrašu knygelę, atsisėdo prieš mane.

-Papasakok, man kas tave kamuoja.- ji stebėjo mane. Jos žvilgsnis trikdė mane.

-Nežinau nuo ko pradėti.- tyliai ištariau.

-Pradėk nuo pradžių.

-Tėvai mane ištekino, už mano vyro. Nes aš pagal juos nesugebėjau rasti tinkamo vyro sau.- nurijau seilių gumulą. - Mes pirmomis dienomis labai pykomės, bet kuo vėliau, tuo labiau mes pradėjome bendrauti. - žaidžiau su savo pirštais.

-Gal nori vandens? Ar sulčių? - ji paklausė kai padariau ilga pauzę. Papurčiau galva.

-Po keletos mėnesių mes pradėjome dar geriau sutarti. Abu prisipažinome, kad jau jaučiam vienas kitam šiltas jausmus.- jaučiuosi durnai, tai pasakodama svetimai merginai. - mano ir mano vyro tėvai reikalavo iš mūsų vaiko. Atrodo jie to norėjo ne dėl mūsų, o dėl savęs. - sumirksėjau pajutusi ašaras.

-Tačiau, po dar ilgesnio laiko mes priėmėme intymius reikalus.- užverčiau galva.

-Neskubėk, tu neturi pasakoti visko jei nenori. - ji stebėjo mane. Jos žvilgsnis buvo gan šiltas, bet ir vis tiek nejaukus.

-Prieš savaite laiko. Man be proto pradėjo durti pilvą. Mano vyras Zayn nuvežė mane į ligonine.- nusivaliau ašaras išdavikes. - ten pasakė, kad aš laukiausi, tačiau vaiką praradau. Ir niekada negalėsiu turėti vaiku.- jau ašaros bėgo mano skruostais nesustabdomai. Gydytoja Rose padavė man servetėlę su kuria šluosčiau savo šlapius skruostus.

-Kaip reagavo tavo vyras?

-Ji manęs atsiprašinėjo.

-Ar jis tave skriaudžia?

-Ne.- trumpai atsakiau.

-Ar kaltini save, kad praradai kūdiki?

<...>

-Manau, tau pirmiausia reiktų daugiau atvirų pokalbių. Ne su vyru, o su drauge ar draugu. Nekaltink save, dėl ko pati nesi kalta.

Daktare išrašė raminamųjų ir nuo nemigos vaistu. Kurie turėtų padėti nusiraminti. Tačiau ar man to reikia? Neskambinau Zayn, kad jau baigėsi ir ėjau namo pėsčiomis.

-Kur tu buvai? - vos atrakinusi duris pamačiau pikta Malik veidą.