MILIJONAI [MALIK] BAIGTA

1.8 Filmo premjera

Sėdėjau ant sofos. Prieš mane stovėjo piktas Zayn. Nieko keisto.

-Ar tu po velniais girdi mane?- jis sušaukė ant manęs. Ranka perbraukiau per plaukus ir stebiu jį susiraukusi.

-Aš ne velnias, ir taip aš tavęs negirdžiu.- pasakau ir atsigulu ant sofos į savo sena pozą.

-Tu elgiesi kaip vaikas.

-Aš ir esu vaikas. Tu vedei vaiką.- prukšteliu neigdama, kad einu į trečią dešimtmetį.

-Alissa suauk po perkūnais.- jis išmetė savo batus į konteinerį nes jie sulijo dėl to bando man kažką įrodyti.

-Malik neprovokuok manęs, nes aš tavęs nebijau.

<...>

Kita diena

Susiraukiu pamačiusi Zayn draugus namų svetainėje. Padėjau maišelius iš parduotuvių ant žemės ir nusispyriau batus į šoną.

-Zayn?- pašaukiau jį, vaikinas po keletos sekundžių praėjo prie manęs, bei pabučiavo į skruostą. Kas čia per meilės trūkumas? Suraukiu nosį ir stebiu ji.

-Taip, Ali.- jis paima mano pirkinius ir nuneša jos į virtuvę.

-Ką jie čia veikia? Aš sakiau, kad šiandien noriu eiti su tavim į filmą.- parodau du bilietus į naują filmo premjera. Vos gavau tos bilietus!

-Aš pamiršau.- jis trenkė su ranka per kakta sau. Garsiai atsidūstu ir pasiėmusi pirkinius užlipu laiptais į viršu. Šiandien parduotuvėse buvo juodojo penktadienio išpardavimas ir daugumai prekių buvo nuolaida nuo 50% dėl ko apsimokėjo išleisti pinigus ir jų nebuvo gaila, be to reikėjo supirkti kalėdines dovanas.

-Atsiprašau tavęs,- jis pasako įėjęs į kambarį.

-Žinoma aš kaip durnelė laukiu prie kino sales skambinu, bet ponas Malik gėrė alų su draugais. Šaunu, kad taip bandai užmegzti santykius. - pasakau padėdama maišelius į spinta.

-Kaip galiu išpirkti kaltę?

-Noriu į pasimatymą kuriame dainuos Justin Bieber. - sukryžiuoju rankas ir stebiu ji.

-Tik tiek?- jis paklausė prisimerkęs.

-Nori dar noru? Imk tuomet lapą.- pasakau ir jis prieina arčiau.

-O jei aš tu ir lova?- šelmiškai nusišypso.

-Deja nieko šitaip nebus.- pasakau ir pabėgu iš jo glėbio.

-Kur tavo telefonas?- paklausiu jo. Vaikinas iš savo juodu džinsu ištraukė telefoną ir nusikeikė pamatęs kiek skambučiu rado praleistų.

-Tau net mirdama neprisiskambinčiau.- pasiėmus iš spintos švarius naminius rūbus ir greit nueinu į vonią, kurioje užsirakinusi persirengiu.

-Kodėl manęs nepasikvietei?- jis paklausė kai išėjau iš vonios.

-Eik futbolą žiūrėti su draugais.- burbtelėju.

-Mėgsti būti ožka žiūriu.- jis pasako atsisėsdamas ant lovos krašto.

-O tu esi storžievis, kuris viska pamiršta.- pavartau akis pasakydama.

-Aš atsiprašiau!

-O aš neatleidau!