choice

11

Savaitgalis praskriejo nepastebimai ir aš vėl grįžau į darbinę rutiną. Tų darbų, kuriuos daviau Hendriui, sulaukiau kaip ir liepiau, trečiadienį. Peržvelgusi klaidų neradau, tad manau viskas gerai. Šiandien darbais užkroviau Rafaelį. Sunku dirbti, kai kas savaitę keičiasi vadovas, o dar ir Geraldas painiojasi po kojomis. Žinoma, kol kas, bent jau visas 11 aukštas klauso manęs. Turiu čia autoritetą. 

-Taip, kas nutiko?  - paklausiau pakėlusi skambantį telefoną iš pono Davido kabineto ir pakėliau akis nuo popierių į Rafaelį sėdintį tėvo kėdėje. Turime atskirą laidinį telefoną. Jis likęs jau nuo seniai, tačiau daug smagiau net nepakeliant akių nuo dokumentų paspausti vieną mygtuką ir žinoti kam skambini, negu išmaniąjame ieškoti adresato.

-Ar gali ateiti? Man kai kas neaišku, - sumurmėjo ir aš pavarčiusi akis atsistojau.

-Taip, kas? - paklausiau įsiveržusi į kabinetą. Pasirodo jam buvo neaišku dėl šio mėnesio ataskaitų, jose buvo įsivėlę kelios klaidos. Ir kas gi parašė pagrindinę apibendrinamąją ataskaitą gavęs duomenis iš vynuogynų ir gamyklų?
Žinoma, kad Adamas.

-Dar kas nors? - paklausiau.

-Kodėl tu šiandien tokia pikta? - vaikinas kilstelėjo antakį.

-Aš ne pikta. Tai mano darbinė nuotaika, - pavarčiau akis.

-Įspūdinga, - vaikinas apsimetė nustebęs ir atsistojo iš tėvo kėdės, - beje, aš jau pradėjau sąrašą merginų iš šios įmonės, - tarė priėjęs arčiau manęs.

-Tu šlykštus, - sumurmėjau žinodama ką jis turi omeny ir susidėjau rankas ant krūtinės.

Suskambo darbinis telefonas, paskui ir asmeninis, bet Rafaelis nesiteikė atsiliepti, o tik žaidė žvilgsnių karą su manimi.

-Taip? - atsitraukė nuo manęs išgirdęs beldimą.

-Ha! Aš laimėjau, - pasididžiuodama tariau, kadangi vaikinas pirmas patraukė žvilgsnį.

-Pone Hensonai, kažkokia mergina apačioje prie registratūros sako esanti jūsų mergina ir prašo, kad ją įleistume, - į kabinetą galvą įkišo Aida, - nepamirškite, kad tai jau 3 atvejis per dvi savaites ir kad merginos vis skirtingos.

Rafaelis nusijuokė.

-Nežinau, kuri tai mergina, bet paskambinsiu ir sužinosiu, jeigu norėsiu, kad ją įleistumėt, pranešiu.

-Gerai, - linktelėjo Aida ir pasišalino iš kabineto.

Kelias sekundes buvo tyla, o tada aš paplojau.

-Nustebinau, tiesa? - Rafaelis išsišiepė.

-Nepakartojama, - gūžtelėjau pečiais, - ar čia jau viskas? - paklausiau omenyje turėdama dokumentus.

-Su merginomis? - jis kilstelėjo antakį.

-Tai manęs nedomina. Aš klausiu apie dokumentus, - pavačiau akis uždėdama ranką ant aplankalų, kuriuos Rafaelis turėjo peržiūrėti arba užpildyti.

-Kai viską padarysiu, pats asmeniškai tau juos atnešiu. Pasikalbėk su tuo Adamu, jeigu įmonės vairas teks man, nepakęsiu net menkiausių klaidų.

-Ar tai grąsinimas? - kilstelėjau antakį.

-Tikrai ne jums, panele Mikaelson, - mirktelėjo ir atsisėdęs pradėjo vartyti popierius.