choice

5

Kitą dieną darbe nepasirodė Hendris. Pateisinau tai tėvo sveikata, nes vakar poną Davidą išvežė greitoji. Pasirodo, jam insultas, labai tikiuosi jis greitai atsigaus. Labai nemėgstu tų dienų, kai vadovo nėra, nes tada visa valdžia tenka jo pavaduotojui Geraldui. O jis bjaurus tipas, vos tik pasikeitus valdžiai pati inicijuosiu jo atleidimą. 

-Užeikite, - šuktelėjau išgirdus beldimą į duris. Į mano kabinetą įžengė Aida.

-Taigi, Hendris nepasirodė? - ji kilstelėjo antakį.

-Ne, - sumurmėjau ir patraukiau nuo savęs visus popierius, kuriuos visą laiką tvarkiau ir tikrinau, - jis per daug sau leidžia. Turbūt dar nesupranta, kad jų likimas mano rankose.

Aida nusijuokė.

-Tikiuosi rytoj jis bus darbe. Nes dar tik 11 valanda, o Geraldas mane jau užkniso, - pavartė akis, - kavos! kavos! - mergina atkartojo įmonės vadovo pavaduotoją ir abi nusijuokėme.

-O tai ne Adamo pareiga? - kilstelėjau antakį.

-Mhm tas vaikinas čia dirba tik tam, kad kavas nešiotų ir kiekvienam žingsnį darytų klaidas, - sumurmėjo, - Geraldas nori, kad aš jam atneščiau kavą. Bjaurus senis, - pasišlykštėdama tarė.

-Nesijaudink, - sumurmėjau, - juk žinai, kad jaunieji Hensonai jo nemėgsta. Įmonės laukia didžiulės permainos.

-Labai džiaugiuosi, kad ponas Davidas apgalvojo viską, ypač tai, kad jie tavęs neatleistų.

-Aš taip pat, - pritariau draugei ir atidariau spintelę, kurioje buvo sukrauti visi darbai Hendriui ir Rafaeliui, - dar aš džiaugiuosi, kad jis paliko šiuos darbus jiems ir man nereikės savaitgaliais dirbti galvojant ką tie tusčiagalviai galėtų padaryti naudingo, - papurčiau galvą.

Vėl pasigirdęs beldimas į duris nutraukė mūsų plepalus.

-Nemanai, kad turėtum pranešti visiems darbuotojams apie esamą situaciją? - į mano kabinetą įėjo Geraldas.

-Panašu, kad jūs pats nežinote kokia ta esama situacija, - sumurmėjau.

-Būtų smagu sužinoti, dar norėčiau darbotvarkės.

-Vos tik pasirodys Hendris arba Rafaelis skelbsiu susirinkimą ir ten plačiau apie viską papasakosiu, darbotvarkes išsiųsiu jums, viskas? - kilstelėjau antakį.

-Atsiųsk į mano kabinetą Kolin su Adamu ir prašau, kažkas išmokinkit tą vaikiną rašyt minimalias ataskaitas! Negaliu pakęst, - sumurmėjo ir atidaręs duris išėjo.

-Tau bent nereikia jų taisyt, - pavarčiau akis ir išgirdau Aidos juoką.

-Gal jis manęs net nematė? - toliau juokėsi mergina.

-Nenustebčiau, - papurčiau galvą ir išsiunčiau šios savaitės susirinkimų su visa administracija ir susitikimų su darbuotojais darbotvarkes.