choice

.

Per šiuos kelis metus mano gyvenimas ganėtinai pasikeitė. Anksčiau sakiau, kad jokiu būdu neišsižadėsiu gyvenimo bute, o štai dabar mano bute siaučia visdar nesubrendęs įbrolis, o aš - stoviu savo namo terasoje ir žvelgiu į besilinksminančius draugus ir artimuosius.

-Mama! - prie manęs pribėgo mergytė ir apglėbė mano kelius.

-Labas, princese! - nusijuokiau ir paėmiau ją ant rankų.

-Ji neseniai išmoko žodį mama, tad dabar visus taip vadina. Dar kartą su gimtadieniu, brangioji, - netrukus paskui atbėgo ir jos tikroji mama, - kai ji pradėjo vaikščioti vos spėju bėgti paskui.

-Smagu, kad pagaliau grįši į darbą po motinystės atostogų, - šyptelėjau, - per tavo motinystės rūpesčius visai nesusitikdavome, - dar papriekaištavau.

-Žinoma, bose, - sukikeno Aida, - pažiūrėsiu ką sakysi, kai pati tapsi mama, - Amanda, tavo mama esu aš, o čia teta El - paėmė savo mergytę man iš rankų,

-Tada tu jau spėju turėsi tris tokias neklaužadas ir galėsi man dalinti patarimus, - mirktelėjau.

-Laukiu nesulaukiu! Geriau papasakok man kur dingę ponai Hensonai.

-Ak, - atsidusau, - tu juk nieko nežinai. Jie išsiskyrė, - sumurmėjau ir kolegė aiktelėjo, o aš tęsiau pasakojimą, - Davidas ką tik atsiuntė man sveikinimą tiesiogiai iš Šeišelių salų, jis su Nicola ir dabar jis - jaunasis tėvelis.

-O kaip Antonettė?

-O Antonettė... - norėjau papasakoti, bet mano dėmesį atitraukė pro vartus įvažiavęs baltas  Rang Rover. Netrukus iš jo išlipo vyras ir moteris. Nusijuokiau ir nuėjau ta kryptimi.

-Sveikinu, mieloji! - linksmai nusijuokė moteris ir įsitraukė mane į glėbį, paskui tą patį padarė ir jos vaikinas Pitas.

-Džiaugiuosi, kad atvykote, - šyptelėjau.

-Nesupyk, bet mes trumpam, - pusamžis vyras gūžtelėjo pečiais, o tada uždaręs bagažinę su didele dėžė rankose atėjo ir Hendris.

-Planuoju trankiai atšvęsti voverytės gimtadienį, tad paprašiau mamytės, kad mane pavežėtų, - nusivaipė ir pasveikino mane, - beje, liksiu nakvot.

-Ir kodėl šis sakinys manęs nenustebino? Tu šiuose namuose jau turi savo kambarį, - papurčiau galvą.

-O tu gyveni ne viena, - gūžtelėjo pečiais.

-Ir kada šis mano sūnus suaugs? - atsiduso Antonettė, - o mes jau turime išvažiuoti, nes už valandos skrydis į Filipinus!

-Geros kelionės! - šūktelėjo Hendris, o jie sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo.

-Kur tu buvai prapuolęs šį mėnesį? Atsisakei tapti Rafaelio partneriu, - užsipuoliau Hendrį, - prieš porą metų tris mėnesius išsvaitėme išrinkti vieną vadovą, o dabar, kai jūsų tėvas nusprendė visiškai palikti įmonę, tu atsisakei!

-Nes žinojau, kad kai kas kitas to vertas labiau. Juk užsuku į mėnesį kartą apsidairyti, - mirktelėjo.

-Į mėnesį kartą? - kilstelėjau antakį.

-Viskas tik dėl to, nes esu nepatenkintas išsikraustymu į tavo mažą kabinetą, - apsimetė piktu, - aš padėsiu šią dėžę prie kitų dovanų ir eisiu ieškoti išgerti.

-Tu beprotis! - papurčiau galvą, o Hendris juokdamasis nuėjo į namą.

-Štai kur mano paukštelis! - atsisukau ir buvau įtraukta į Monroe glėbį, - susipažink su mano nauju vaikinu Rene, jis - ispanas.

-Hola, mucho gusto, - labas, malonu susipažinti, pasisveikinau ispaniškai, o jis mane apsikabino.

-Jis nekalba mūsų kalba, tad taip reaguoja į visus, kurie kalba ispaniškai, - mostelėjo ranka paaiškindama.

Šypsodamasi apsidariau įėjusi į namų terasą ir atsisukau. Nuostabiai leidosi saulė raudonai apšviesdama kiemą. Vyrai kepė mėsą, o merginos šnekučiavosi prie baseino.
Mano draugų kompanijoje beveik niekas nepasikeitė, sakydama beveik, turiu omenyje, kad Edoardo jau kuris laikas keliauja po pasaulį, Sofia, kaip ir svajojo, tapo žymia aktore, o Marisa - geidžiamiausia dizainere visame mieste.

O aš...

-Kaip iš paveiksliuko, tiesa partnere? - sušnabždėjo ir apglėbė mane per liemenį, - teisingai sakoma, kad už kiekvieno stipraus vyro stovi moteris. Be tavęs nebūtume tiek pasiekę.

-Apie tokį gyvenimą visada slapčia svajovau, - atsidusau ir atsirėmiau į Rafaelį.

Kol kas viskas yra taip. Mes su Rafaeliu partneriai ir darbe, ir gyvenime. Daug vilčių į mūsų draugystę nededu, bet kartu turime labai gerą laiką. Kol kas nesvajoju nei apie santuoką, nei apie vaikus. Vienintelis mūsų vaikas yra įmonė. Nes aš vis dar ta pati Ellen Mikaelson. Ta pati karjeristė.

---------

Viskas. Istorija baigta.

Laukiu jūsų komentarų apie istoriją♥️😘