choice

21

Ir vėl žurnalistai. Kaip per porą valandų paplito žinia, kad Hensonai čia? Tikriausiai, kažkas iš restorano bus pranešę, juk jiem svarbu dėmesys. Kitą kartą staliuką užsakinėsiu savo vardu.

Jeigu kitas kartas bus.

-Malonu, kad sutikai su mumis pavakarieniauti Ellen, - vos atsisėdus prie stalo pradėjo jaunėlis Hensonas.

-Tavo brolis manęs net neklausė, - sumurmėjau.

-Tu galėjai atsisakyt, - įsikišo Rafaelis.

-Kada nors pabandysiu, - pavarčiau ne tik meniu, bet ir akis.

-Paruošiau rytojaus pristatymo planus, persiunčiau jums, grįžę į viešbučio kambarius pasižiūrėkite, šiandien nemačiau nieko įspūdingo ar bent kažko, kas prilygtų mums tarp kitų šalies įmonių pristatymų, niekaip nesuprantu kodėl jūsų tėvas mus čia atsiuntė, būtų užtekę ir paprastų darbuotojų, - vos tik užsisakėme maistą papasakojau.

-Jis kaip visada pilnas staigmenų, - sumurmėjo Hendris.

-Mano nuomone staigmenų pilni judu, visada. Niekada negali žinoti kokia mintis jums šaus į galvą ir ko griebsitės.

-Nejaugi tavo nuomonė apie mus tokia prasta? - Rafaelis apsimetė nustebusiu.

-Tu įsitikinęs, kad baigei tinkamą universitetą? Pagal pašaukimą panašu, kad turėjai stoti į aktorinį, - pavarčiau akis.

-O galėjau... - atsiduso, - dabar nesėdėčiau čia, o vaidinčiau kokiame nuostabiame seriale Maldyvų paplūdimyje. Jeigu tu sutinki vaidint kartu, bet kada galiu pakeist profesiją, - mirktelėjo. Idiotas.

-Kažin kokios dabar bus antraštės? - bereikšmį pokalbį nutraukė garsiai pamąstęs Hendris, - ,,Kurį iš svajonių jaunikių pasirinks sekretorė?" Skamba įspūdingai.

-Jeigu būtų mano valia, nesirinkčiau nei vieno iš judviejų,  - sugriežiau dantimis.

-Broli, per gerai galvoji apie save, mūsų šeimoje tik vienas svajonių jaunikis ir jis esu aš, - Rafaelis paplekšnojo broliui per petį. Savimyla.

-,,Romantiška ar dalykiška vakarienė trise?", o gal žurnalistai grįš prie senų gerų antraščių ,,Hensono imperijos ateitis - sekretorės rankose?"

-Gal jau gana? - trenkiau šakutę į lėkštę, - jeigu pasikvietėte mane čia tam, kad suerzintumėte, tai kelią iki viešbučio rasiu pati.

-Sėsk ir nekelk scenų Mikaelson, - piktai tarė Rafaelis ir sulaikęs mane už rankos privertęs vėl atsisėsti, - nejaugi pamiršai, kad mus stebi?

-Nagi, dar nepripratai prie mūsų juokų? - paklausė Hendris.

-Laukiu nesulaukiu to momento, kai galėsiu pasakyti, kuriam iš jūsų atitenka tėvo įmonė, - sarkastiškai tariau, - pažiūrėsime kas juoksis tada, mielieji.