choice

12

Sėdėjau ant vieno iš stalų mažojoje konferencijų salėje ir galvojau apie susirinkimą per kurį ką tik prisisistatė Hendris. Akivaizdžiai peršasi viena mintis - jis tobulai moka įrodinėti ir žadėti tai, ko niekada nepadarys. Iš vienos pusės, kalbant apie investuotojus ir partnerius tai geras bruožas norint juos greičiau privilioti dirbti su Henson įmone, tačiau iš kitos pusės - žadėti darbuotojams ir tų pažadų nevykdyti yra labai blogai. Hendris galėtų būti politiku, jis tobulai tam tinka.
Mano apmastymus nutraukė vienu metu atisidarę abejos, šioje salėje esančios, durys. Staigiai atsistojau nuo stalo, juk taip nederama. Ir pro tas duris vienu metu pasigirdo tas pats vardas:

-Ellen, - nusijuokiau iš brolių reakcijos, kai jie pamatė vienas kitą ir suprato, kad abu pasakė tą patį.

-Net nebandyk, - ir vėl abu.

-Gerai, kas čia vyksta? - susidėjau rankas ant krūtinės ir žiūrėjau tai į Hendrį, tai į Rafaelį.

-Pirmas pasakysiu aš, kadangi esu vyresnis, - pradėjo Rafaelis, - o tada jau panelė Mikaelson apsispręs.

-Ne, pradėsiu aš, nes esu jaunesnis, - nenusileido Hendris, - ir abu puikiai žinome Ellen nusistatymą, kas pirmesnis, tas gudresnis.

Nusijuokiau, tas tiesa.

-Pirmiausia jūs papasakosite man apie savo tėvo sveikatos būklę, o tada kalbėsimės, - pavarčiau akis.

-Jam jau geriau, - atsiduso Hendris, - gal net kitą savaitę pasirodys įmonėje. Žinoma, motina jam tai draudžia, bet jis, kaip visada, jos neklauso.

-Dabar jam visoki atsistatymo kursai ir panašiai, masažai, mankštos. Jis pilnai atsities, - sumurmėjo Rafaelis, - viskas bus gerai.

-Taigi, ką norite man pasakyti? - kilstelėjau antakį išgirdus tai, ką norėjau.

-Turime apsispręsti, kuris pirmas tai pasakys, - Hendris gūžtelėjo pečiais.

-Elgetės vaikiškai, bet gerai, - pavarčiau akis, - padarysime taip. Tuose vokuose, kuriuos laikote kažkas yra? - paklausiau ir vaikinai linktelėjo, - ten parašyti jūsų vardai? - ir vėl sulaukiau pritarimo.

-Puiku, tuomet dabar aš užsisuksiu, o jūs padėsite juos ant stalo, galite apkeisti vietomis, man visiškai nesvarbu. Kurio voką užmerkusi paimsiu, tas ir sakys pirmas, - užsisukau, kad vaikinai galėtų įvykdyti mano planą.

-Tu geniali, - Rafaelis.

-Ne, tiesiog jūs per kvaili, - sumurmėjau sau panosėje, - jau?

-Taip. Gali atsisukti ir paimti voką, - tarė Hendris.

-Ha! Taip ir maniau, kad Ellen ištrauks mano voką, - Hendris nusijuokė didžiuodamasis, kad aplenkė brolį.

-Gerai, o dabar pasakykite man svarią priežastį kodėl reikėjo šito žaidimo, - pavarčiau akis, - Hendri, kalbėk.

-Noriu tave pakviesti į nuostabų renginį, jame bus gausybė žmonių, su kuriais pažintys tau tikrai bus labai naudingos, beje tai labdaros renginys, - mirktelėjo Hendris.

Vos sulaikiau juoką.

-Aš turėjau geresnę kalbą. Ar pakartoti ir jus sužavėti, panele Mikaelson? - Rafaelis kilstelėjo antakį.

-Ar tas renginys penktadienį? - dabar jau nusijuokiau.

-Taip madam, - Hendris linktelėjo, - man bus garbė pasirodyti su tokia dama.

-Eh vaikinai, turiu jus nuvilti, jau esu susitarusi porą tam renginiui..., - nusijuokiau.

-Ką? Tai visas šitas spektaklis buvo bereikalo? - pasibaisėjo Hendris.

-O tu neturėtum eiti kaip mūsų įmonės atstovė? - Rafaelis susidėjo rankas ant krūtinės.

-Aš ir prisistatinėsiu visiems, kaip įmonės atstovė, nesijaudinkite vaikinai. Jums teks susirasti kitas poras, - gūžtelėjau pečiais, - ir pasimatysime ten penktadienį. Man tikrai bus garbė, - dar kartą nusijuokiau ir praėjau pro duris, prie kurių stovėjo Rafaelis, link lifto.