choice

25

Grįžus į savo kabinetą pamačiau tai, ko tikrai nesistikėjau. Ir kodėl Adamas šį svečią pavadino slaptu?

-Laba diena, ar kažkas nutiko? - pasisveikinau ir atsisėdau į savo vietą.
,,Slaptas" svečias sėdėjo priešais mano stalą.

-Nutiko mieloji. Nutiko.

-Kas? - išsigandusi paklausiau.

-Atėjau šiandien, nes Davido nėra darbe, pasitaikė puiki proga, galvojau pasikviesti tave į namus, bet nenorėjau trukdyti darbo.

-Gal kavos ar arbatos? - pasiūliau.

-Ačiū ne. Aš trumpam, - atsiduso.

-Gerai, papasakokite. Galbūt galėsiu kažkuo padėti.

-Ar Davidas tau jau pasakojo apie planus kandidatuoti į mero postą? - paklausė ir aš linktelėjau, - atsirado kažkokia moteris, kuri padės jam rinkiminėje kompanijoje, ar jis tau užsiminė apie ją?

-Jis paprašė manęs padėti ir sakė, kad kol kas, naujų žmonių priimti nenori, - papasakojau kaip buvo.

-Vadinasi melavo ir tau, - atsiduso, - yra kažkokia Nicola, mačiau Davido telefone. Ir jų susirašinėjimai man nepasirodė tik darbo reikalais, nesupyk, bet esu netyčia skaičiusi jo susirašinėjimus su tavimi, taigi turiu su kuo palyginti.

Atsidusau iš palengvėjimo, kad bent pono Davido žmona nelaiko manęs jo meiluže.

-Davidas pradėjo vėlai grįžinėti namo, pasidarė kažkoks šaltas, atgrasus. Po insulto jis visai neprimena vyro kurį aš pamilau, už kurio ištekėjau ir kuriam pagimdžiau du vaikus, - moteris suniurkštė nosimi ir vos laikėsi neapsiverkusi, - per kelis metus tu man tapai lyg dukra Ellen, juk anksčiau labai dažnai lankydavaisi mūsų namuose... Prašau, padėk man.

-Ar jūs įtariate, kad...

-Įtariu, kad Davidas susirado meilužę, - pertraukusi mane pasakė tai, ko norėjau paklausti.

-Ar jūs įsitikinusi?

-Taip, beveik šimtu procentų, - ponia Antonettė pratrūko, - nenoriu su juo skirtis, tiek metų pragyventa kartu...

-Kuo galiu padėti? - paklausiau.

-Tiesiog stebėk jį. Esu įsitikinusi, kad tik laiko klausimas, kada ta moteris atsiras čia, o tada ir prasidės. Kas bus jeigu jis, senas kvailys, apakintas meilužės, padarys ją generaline direktore? Tokios barakūdos tik to ir siekia. O jeigu atleis tave?

Aiktelėjau. Juk tai įmanoma. Ši moteris žino, kaip išgąsdinti ir mane.

-Padarysiu viską ką galėsiu.

-Susisieksime mieloji, ačiū. Nebetrukdysiu tavęs, - linktelėjau ir stojausi palydėti.

-Tikiuosi viskas bus gerai, - atsidusau palydėjusi svečią iki lifto.

-Jeigu tu man padėsi viskas taip ir bus. Jeigu jis neatsitokės, mums teks skirtis ir pyktis, - sumurmėjo apsikabindama mane.

-Su kuo pyktis? - tuo pat metu atsidarė lifto durys ir pro jas pasirodė Rafaelis. Ir kodėl jis visada atsiranda pačiu netinkamiausiu metu?

-Man su jumis, - greitai pamelavo moteris, - atėjau pakamantinėti Ellen, o ji man nieko nepasakoja, bet negalvokit, kad tėvas man nepapasakojo, - suvaidino piktą, nors puikiai pastebėjau, kad tik stengiasi nuslėpti ir nukreipti liūdesį. 

-Ellen, įmonėje bus svečių, manau apsidžiaugsi, - Rafaelis nepatikliai nužvelgė savo mamą ir nuėjo link savo kabineto.

Vėl svečiai? Kaip suprast?

Kuo toliau tuo labiau mano darbas darosi panašus į serialą. Bent jau asmeniniame gyvenime kol kas ramu.