choice

4

Savaitgalis prabėgo greitai, kadangi taip ir nespėjau penktadienį darbe peržvelgti tų atskaitų, jas teko vežtis namo. Viską peržiūrėjusi padariau išvadą, kad Hendrio valdomai įmonei sekėsi šiek tiek geriau negu Rafaelio, bet Rafaelio laikėsi stabiliai gerai, o Hendrio vieną mėnesį dideli pardavimai, kitą beveik nėra ir panašiai. Dėl to galiu daryti prielaidą, kad jis galimai buvo pamiršęs darbą tais mėnesiais. Jeigu norėčiau pasikapstyti dar giliau, galėčiau pasikalbėti su tos įmonės darbuotojais. Gal ir reikės tai padaryti.

O dabar, vėl atėjo pirmadienis ir man vėl reikia į darbą. Šiek tiek jaudinuosi, nes gavau tikrai rimtą darbą. Tam tikra prasme, nuo manęs priklauso įmonės ateitis.
Pasitaisiau kelnes ir apsiavusi aukštakulnius išėjau iš namų. Šiandien direktoriaus išlydėjimo šventė, jeigu ją galima taip pavadinti. Įmonėje vyks pietūs pono Davido garbei. Tikrai sunku yra iš įmonės išleisti ilgametį jos vadovą, visi buvome pripratę, o dabar viskas keisis.

Įlipusi į liftą paspaudžiau 11 aukštą. Kažkodėl nervinuosi. O neturėčiau, turiu daugiau patirties už tuos abu kvailius sudėjus, jie tik valdė kažkokias nelabai reikšmingas įmones, o aš tris metus žingsnis į žingsnį patarinėjau jų tėvui ir padėjau priimti svarbiausius Hensono imperijos sprendimus.

-Labas rytas, - pasisveikinau su Aida, kuri sėdėjo prie registratūros. Paprastai jauni vadovai į tokius postus samdo tuščiagalves gražuoles, tačiau pas mus viskas kitaip. Aida yra šauni graži mergina. Ir tikrai ne pripūsta tuščiagalvė. Puikiai sutariu su ja jau nuo tada, kai tik įsidarbinau. Jeigu kažkuris iš tų nevykėlių nuspres ją atleisti, tai tegul net nebando mano kantrybės. O pirmame pastato aukšte registratūroje išvis sėdi nemaloni moteris, kuriai manau metas į penciją, vis dar nežinau jos vardo, nes ji net nenešioja kortelės. Kad ją atleis, net neabejoju.

-Adamai - piktai suurgziau.

-Labas rytas panele, kažkas šiandien pikta, - sumurmėjo, o aš tik mestelėjau piktą žvilgsnį į jį.

Žinoma kelyje link savo kabineto sutikau Adamą, kuris kaip visuomet išsiblaškęs ir vos neapliejo manęs kava, kurią paskutinį kartą nešė viršininkui. Visiems, kurie dirba šiame aukšte su ponu Davidu šiandien stresas. Paskutinė diena.

Pasiekusi savo kabineto duris buvau tikrai nemaloniai nustebinta. Net pasimečiau ar apsimesti laiminga ar išlieti įniršį?

-Labas rytas gražuole, - sučiulbėjo Rafaelis.

-Kaip mums šiandien pasisekė, - nuo brolio neatsiliko ir Hendris, - na man pasisekė labiau, nes ši savaitė mano.

-Wow, kokia staigmena, jaunieji Hensonai apsilankė mano kabinete! - suplojau rankomis apėjusi stalą ir padėjusi rankinę ant palangės, kur visuomet ją laikau.

-Pasiilgome tavęs, senokai čia lankėmės, tad jau dairomės kokias permainas įvykdžius šioje įmonėje, - Rafaelis, kuris buvo atsisėdęs mano kėdėje atsistojo.

-Turiu nuliūdinti, nes ši laimė teks tik vienam, - apsimečiau liūdna, - juk žinot, kad manęs nepapirksit, jokiais būdais.

-Taip taip, mes abu nuostabūs, - Hendris pridėjo ranką prie širdies.

Nužvelgiau vaikinus. Rafaelis buvo su kostiumu, kuris puikiai jam tiko, o Hendris su džinsais.

-Rimtai? - kilstelėjau antakį, kai jie pastebėjo, kad juos nužiūrinėju, - džinsai? Per daug sau leidi jaunėli.

-Na, čia vadas aš, o ne tu, - prapliupau juoktis po tokių jo žodžių.

-Ak broli, - Rafaelis paplekšnojo jam per petį, - tu jau užsidėjai didelį minusą.

-O aš galvojau jūs jau suaugote, - sumurmėjau.

Bus sunkiau nei maniau.

-Panele Ellen! - į mano kabinetą įsiveržė Kolin, viena iš darbuotojų.

-Kas nutiko? - staigiai atsistojau nuo stalo, kadangi merginos išsigandęs veidas nesakė nieko gero.

-Ačiū Dievui ir ponaičiai Hensonai čia...

-Greičiau sakyk, - piktai pertraukė ją Rafaelis.

-Ponui Davidui blogai su sveikata, - išsigandusi tarė ji ir aš išbėgau iš kabineto tiesiai į direktoriaus kabinetą. Kadangi stiklinė siena buvo užtamsinta, nemačiau kas vyksta vadovo kabinete.

-Ar kažkas jau iškvietė gydytoją? - šūktelėjau foje, kuriame buvo kilus sumaištis.

Tuo pat metu iš lipto išlipo įmonės gydytojas. Pasisveikinęs su mumis jis įėjo į kabinetą kartu su manimi ir vaikinais, o už durų liko susirūpinę darbuotojai.
Ponas Davidas buvo suklupęs prie stalo.