choice

34

Po pokalbio su Edoardo iš kambario išėjau pasimetusi. Tiesa, neaišku kiek jo žodžių buvo tiesa, nes jis girtas, bet juk sakoma, kad girti žmonės tiesą sako?

Lorenzo ir Žakas sėdėjo prie stalo, gėrė ir kažką inirtingai aiškinosi, tad nusprendžiau nesikišti, Sofia labai meiliai šoko su kažkokiu man nematytu vaikinu, šalia sukiojosi ir Linnda su Marisa. O aš prisėdau ant sofos ir susigrąžinau savo pamirštą vyno taurę. Neturėjau nuotaikos įsijausti į vakarėlį taip, kaip tai padarė mano draugai. Išvis, šitas vakaras man priminė tuos vakarėlius, kuriuos rengdavome, kai buvome šešiolikos, jeigu kažkieno tėvai išvažiuodavo ir likdavo laisvas plotas, mes negaišdavome laiko veltui.

-Buvai pas Edo? - prie manęs netikėtai atsisėdo dar vienas šio vakaro prašalaitis.

-Jam viskas gerai, tikriausiai. Neesu jo auklė, kad turėčiau sėdėti prie jo girto visą naktį, - gūžtelėjau pečiais.

-Geriau papasakok, kaip sekasi tavo projektas ,,Iš dviejų nevykėlių vieną padarysiu vyru?" - pakeitė tema.

-Nepamiršk, kad į mano pareigas toje įmonėje įeina ir viešas atstovavimas, - kilstelėjau taurę, - visai nesvarbu ar prieš spaudą, ar prieš konkurentus, tad galvok ką kalbi.

-Mes nekonkurentai, kaip tik, padedame, - mirktelėjo užmesdamas ranką per sofos atlošą.

Taigi, tikriausiai Edo ir Rodrigo kompanija projektuoja naująjį pastatą, bet susilaikysiu nuo klausimų ir komentarų.

-Kaip čia patekai?

-Planavome su Edo ir Marcu eiti į klubą, bet planai pasikeitė, o čia beveik kaip klube, - nusijuokė užmesdamas akį į Sofia, kuri vis dar šoko su tuo vaikinu. Jai alkoholio šiandien užteks.

-Linnda! Gal tu durna? - sušukau kaip galėdama garsiau atidariusi instagram platformą savo telefone.

-Kas? - mergina pribėgo prie manęs.

-Rūkyti žolę yra blogai, bet dar blogiau įsikelti į savo instagram story, gal tu išprotėjai?! - buvau pikta kaip širšė. Bet kas gali iškviesti mums policiją.

Mergina perbalo ir greitai susiradusi savo telefoną ištrynė. Kvaiša.

-Sumažėjo sekėjų, - suverkšleno.

-Tau šiandien jo daugiau neprireiks, - pavarčiau akis ir atimdama iš jos telefoną.

-Motiniška, - ironiškai išdėstė šalimais vis dar sėdintis Rodrigas.

-Tu dar čia? - apmestinai nustebau.

-Deja, bet taip, - vaizdingai atsiduso.

-Tikiuosi pasiliksi, - suvebleno šalia prisėsdamas Lorenzo.

-Neplanavau, bet matau, kad teks jus visus užmigdyti, - pavarčiau akis atsigerdama vyno.

Jeigu ne tas gimtadienis, dabar tikriausiai girta gulėčiau su Marisa vonioje ir kalbėčiau apie gyvenimą.
O kur Marisa?...

Palikusi vaikinus vienus atsistojau ir nuėjau ieškoti Marisos. Pirmiausia peržiūrėjau terasą, tada Lorenzo sesers kambarį, ten radau Linnda gulinčią su katinu. Tipiška.

Galiausiai apžiūrėjusi vonias radau Marisą vienoje iš jų.

-Kodėl nepasikvietei manęs? - nusijuokiau prisėsdama ant krašto.

-Nes tu blaiva, - suniurnėjo.

-Nagi, jeigu aš blaiva tai nereiškia, kad negaliu tavęs išklausyti, - šyptelėjau apsikabindama merginą ir jį ėmė raudoti.

Tikrai įdomus vakaras.