choice

29

Galvojau, kad ramiai išgyvensiu paskutinę savaitės dieną ir galėsiu linksmai šuoliuoti į savaitgalį, bet deja deja.
Penktadienis nustebino tuo, kas nedavė man ramybės nuo savaitės pradžios.

-Kvietėte? - paklausiau, įėjusi į pono Davido kabinetą.

-Taip, tu turi su kai kuo susipažinti, - kostelėjo vadovas.

Kodėl šią savaitę įmonėje tiek daug svečių?

Po akimirkos į kabinetą, keista, bet pasibeldę, įėjo Rafaelis ir Hendris.

-Gerai, kad visi susirinkote, noriu jus supažindinti su Nicola, su įmone ji nesusijusi, bet padės man rinkiminėje kompanijoje, - supažindimo mus su šalia jo stovinčia šviesiaplauke maždaug keturiasdešimties metų moterimi, - jeigu kils kažkokių problemų, vaikai, galėsite kreiptis ne tik į Ellen, bet ir į Nicolą.

-Juk tu sakei... - pradėjo Hendris, bet tėvas jį nutraukė.

-Taip, sakiau, kad man padės Ellen, bet darbo su rinkimine kompanija daug, o Ellen turi krūvas darbų čia, įmonėje, o man rimtai užsiėmus rinkimų reikalu, ant Ellen pečių kris dar daugiau atsakomybės, - paaiškino.
Gal ir gerai.

-Nicola susipažink, čia mano sūnūs Rafaelis ir Hendris, bei viena iš įmonės administratorių, mano pagrindinė patarėja ir beveik mano dukra, Ellen, - linktelėjau ir stengiausi šypsotis.

-Malonu susipažinti, daug apie jus girdėjau, - moteris šyptelėjo Davidui pristačius mus.

-Keista, nes mes apie jus negirdėjome nieko, - Rafaelis nužvelgė ją labai nepatikliai, jis ne kvailas, o aš stengiausi neišduoti savo panikos.

-Sūnau, - ponas Davidas sudrausmino Rafaelį.

Iš kabineto išėjau vis dar pritrenkta. Panašu, kad Hendris nelabai ką suprato, o Rafaeliui kilę daugybė įtarimų. Tikrai įdomu, kaip viskas klostysis toliau.
Aišku, manęs visiškai nejaudina ir netrikdo mintis, kad ta moteris padės Hensonui, man tik svarbu, kad ji nesikištų į įmonės reikalus. Tik gaila ponios Antonettės, jeigu Nicola ištiesų yra Davido meilužė. Bet gal moteriai tik taip pasirodė?

Atsidusau ir atsidariusi kompiuterinę programą peržiūrėjau pasiūlymus ir jau nuveiktus darbus, patvirtinau kelias ataskaitas ir nusiunčiau ponui Davidui.

Marisa: tai šiandien klubas?
Sofia: TAIP TAIP TAIP
Aš: dirbsiu
Marisa: net nebandai
Lorenzo: nebūk nuoboda ir negadink linksmybių
Linnda: šiandien Edo tetos bare karaokės vakaras, aš už;)
Žakas: jeigu Sofia padainuos, aš irgi iškeiščiau tai į klubą ;)

Panašu, kad draugų grupėje įsivyravo diskusija, bet aš šiandien nelinkusi pasirašyti jų planams. Grįžusi namo norėčiau tik pagulėti prie televizoriaus.
Tikrai pasenau.

-Kas darbo metu sėdi prie telefono, panele Ellen? - į mano kabinetą įėjo Cindy.

-Kodėl aš negirdėjau, kaip tu pasibeldei ir paprašei leidimo užeiti? - paklausiau pasidėjusi mobilųjį.

-Tikriausiai, nes esi per daug įnikusi į telefoną, - gūžtelėjo pečiais ir ant mano stalo padėjo rankose laikytą aplanką.

-Ar jau susipažinai su Nicola? - paklausė.

-Susipažinau, - sumurmėjau, - ne tik su Nicola, bet dar ir Amelia.

-Amelia? - nusijuokė, - girdėjau gandus apie jūsų šmaikštų susitikimą. Nejaugi taip pavydi jai Rafaelio?

-Kokias nesąmones tu kalbi Cindy? Čia tau reikėtų susiimti, nes ji pavogė iš tavo panosės potencialų pinigų maišą, - pavarčiau akis po jos žodžių.

-Aš bet kada galiu jį atgauti, - atkirto.

-Taip taip, o dabar eik ir užsiimk savo reikalais, mieloji, - gražiai paprašiau šitos akiplėšos dingti man iš akių.

-Šitą aplanką tau perduoti paprašė Geraldas, - sumurmėjo ir išėjo iš mano kabineto.