choice

23

-Wow kokia apranga, - sušvilpė Aida ryte man voš išlipus iš lifto, -nepamenu, kada mačiau tave dėvint rožinę spalvą.

-Labas rytas mieloji, - pasisveikinau, - ar ponas Davidas jau atėjęs? - tyliai paklausiau pasilenkusi link jos ir sulaukusi linktelėjimo tiesiu taikymu nuėjau į savo kabinetą.

Stiklas, kaip visada, kai yra ponas Davidas, užtrauktas ir aš nieko nematau, bet vos tik spėjau pasidėti rankinę ir įjungti kompiuterį suskambo darbo telefonas.

-Labas rytas, - atsiliepiau.

-Labas, kai galėsi ateik į mano kabinetą.

-Supratau, tuojaus, - sumurmėjau ir kitame gale išgirdau pypsėjimą.

Man tik įdomu, kur dingo malonus, mielas ir šiltas ponas Davidas? Kas nutiko?

Atsidusau ir greitai peržiūrėjusi sistemą ir gautus laiškus išėjau į vadovo kabinetą.

-Kvietėte? - pasibeldusi ir išgirdusi leidimą užeiti įėjau.

-Sėskis, - linktelėjau ir prisėdau.

-Nusprendžiau dalyvauti mero rinkimuose. Tiesa, seniai puoselėjau šią mintį, - nežinojau net kaip reaguoti, nes tikrai nesitikėjau to.

-Ar dėl to ir nusprendėte perleisti kompaniją kažkuriam sūnui? - paklausiau.

-Iš dalies taip, net jeigu manęs ir neišrinks miesto meru. Laiko liko nedaug, bet mane žmonės mėgsta. Tavęs noriu paprašyti padėti man rinkiminėje kompanijoje, naujo žmogaus ieškoti kol kas nenoriu, tavimi pasitikiu, esi šviesus įmonės veidas, - čia tai bent naujienos.

-Neapkrausiu tavęs darbais, nes ir taip čia turi ką veikti, padėsi man dėl įvairių smulkmenų, kaip plakatai, tekstai ir visoki nesklandumai, kuriuos netikėtai gali sukelti mano vaikėzai, tai ar sutinki? - vyras atsistojo nuo kėdės ir ištiesė man ranką, atsistojusi ją paspaudžiau, taip išreikšdama sutikimą ir tuo pat metu atsidarė kabineto durys.

-Mikaelson? Koks netikėtumas, labas rytas, - pro durys įžengė ne kas kitas, o Rafaelis ir už jo Hendris.

-Kiek kartų prašiau belstis? Tai reiškia paprasčiausią pagarbą, - pamoralizavo sūnums ir atsisėdo.

-Tikriausiai belstis pamiršome Ellen dėka, - tarstelėjo Hendris priartėdamas prie stalo.

Šis kabinetas gal penkis kartus didesnis už manąjį, didžiuliais langais pro kuriuos atsiveria miesto panorama, sienos tik vidinės, o visa kita stiklai. dauguma kabinetų tokie pat, tik šis, žinoma, pats erdviausias.

-Kiek kartų sakiau, kad nekištumėte asmeniškumų į darbo reikalus? Norite, kad jūsų nesąmonės trukdytų pasirinkimui? - neatstojo ponas Davidas.

-Tėve, nereikia iš pačio ryto mums gadinti nuotaikos, geriau sakyk, kodėl mus pasikvietei, - atsiduso Hendris žiūrėdamas kažkur į horizontą.

-Darbe reikia lankytis kasdien, Hendri, - gal man jau metas išeiti į savo kabinetą? - bet dabar ne apie tai, papasakojau Ellen savo planus dėl kandidatūros į mero rinkimus, taip pat, prašau Ellen aprodyk vaikinams jų naujus kabinetus, kaip tik vakar tie du tušti kabinetai netoli Geraldo kabineto, buvo pertvarkyti pagal mano norus.

-Nori pasakyt, kad iš sandėliukų padarei mums kabinetus? - paklausė Hendris.

-Neerzink manęs, eikit.

-Dar kažko reikia? - paklausiau prieš išeidama.

-Gali eiti, jeigu ką, paskambinsiu, - linktelėjau ir Rafaeliui atidarius duris, išėjau.

-Įdomu, tai kuris iš mūsų pasirinko netinkamą profesiją? - sarkastiškai paklausė Rafaelis mums beeinant link jų kabinetų.

-Jūs abu to verti, - įsikišo Hendris.

-Nenuvertink savęs, - pavarčiau akis ir stabtelėjau koridoriuje prie dvejų durų, - per jus, teko Cindy iškelti į kitą, mažesnį, kabinetą, - liūdnai sumurmėjau ir atidariau kairėje esančio kabineto duris.

Abu kabinetai vienodi, beveik tokio pat dydžio, kaip maniškis. Vakar ponas Davidas pats davė nurodymus darbininkams pertrvarkyti juos pagal save, tad dabar, abu kabinetai - vienas iš beveik sandėliuko, kitas iš Cindy tvirtovės, pavirto į klasiškus vyrų darbo kabinetus.

-Jeigu pasakei, kad kabinetas man, ji turėjo apsidžiaugti, kelią iki jo ras net užsimerkus, - mirktelėjo Rafaelis.

-Galite išsirinkti kabinetą, juk jums patinka toki vaikų darželio lygio žaidimai, tikiuosi nesusimušit, - sumurmėjau praleisdama pro ausis Rafaelio žodžius ir prisimindama reikalą dėl kvietimo į pokylį.

-Aš dešnėje! - linksmai tarė Hendris.

-Aš mėgstu nueiti į kairę, tad pasitenkinsiu kairėje esančiu kabinetu, be to, čia pusė į rytus, galėsiu žavėtis kylančia saule... - Rafaelis apsidairė, dabar jau savo kabinete.

-Ir ką tu bandai įrodyti, - perverčiau akimis, - įsikurkite vaikinai, o aš atsiųsiu jums darbų.