choice

9

Išėjimas į miestą savaitgaliais visada yra gerai, jeigu nesutinku bendradarbių. Ir vyninių darbuotojų. Beveik visi jie mane pažįsta, kadangi per laiką, kurį dirbu įmonėje, daugybę kartų esu lankiusis fabrikuose ar firminėse parduotuvėse ir kalbėjusis su paprastai darbuotojais.
Žinoma, jie, tie paprasti darbuotojai, nesilanko tokiose vietose, kokiose lankosi žmonės dirbantys privačios imperijos ofise, juo labiau negyvena rajonuose, kuriuose gyvename mes. Tačiau kartais sutikti juos prekybos centre pasitaiko galimybė.
Ir tikrai ne visi būna nusiteikę mielai pasišnekučiuoti apie darbo reikalus.

Aš gyvenu netoli miesti centro, labai gerame rajone. Dievinu savo vienišą butą ir darbą, kuris man suteikia galimybes gyventi plačiai.
Taip, kaip aš ir svajojau. Būti savarankiška ir nepriklausoma moterimi.

-Marisa, - papurčiau galvą, - išlysk iš mano drabužinės. Aš nepirkau tos suknelės.

-Tu ką? - klyktelėjo mergina, - kaip tu galėjai jos nenusipirkti, ji buvo nuostabi. Esu įsitikinusi, kad dabar jos neberasi.

-Na ir kas? Rasiu kitą, - papurčiau galvą įeidama į savo kambarį.

-Tokios nerasi! O aš taip norėjau ją pasiskolinti... - liūdnai nutęsė, - pala pala ar tai mano sijonas?

-Gali būt, nepamenu, kad būčiau tokį turėjus, - nusijuokiau, kai draugė ištraukė kažkokį skarmalą.

-Tai va kur jis buvo dingęs, - sumurmėjo, - pasirodo buvau jį paskolinus tau.

-Štai imk, - išlindo iš mano drabužinės ir ištiesė man suknelę, - renkis, judėsime, - dar suplojo rankomis.

-Paprasta juoda suknelė? - kilstelėjau antakį, - klasika, tai galėjau sugalvoti ir pati.

-Nebūk tokia niurzga. Nuostabi juoda suknelė! O dėl klasikos pritariu.

Papurčiau galvą ir nusirengus chalatą apsirengiau suknelę.

-Atrodai pritrenkenčiai, juoda spalva tau nuostabiai tinka, - mergina suplojo rankomis kai aš apsisukau, - keli auksiniai aksesuarai ir bus tobula!

-Noriu persirengt į kažką įspūdingesnio, - sumurmėjau.

-Aš dizainerė ir stilistė ar tu? - Merisa susidėjo rankas ant liemens ir piktai į mane pažiūrėjo.

Mano draugė buvo apsivilkusi savo prekinio ženklo rausvą sijoną ir kažkokią baltą palaidinę.

-Tu tu, aš, kaip tu sakai tik eilinė ofiso žiurkė, tad noriu suspindėti, - nusijuokiau.

-Pritariu, kad tu ofiso žiurkė, bet jokiu būdu neeilinė. Ir aš žinau, kad tu visada nori suspindėti, bet mes tik einame vakarieniauti su draugais, - papurtė galvą, - jokių klubų, - dar sudrausmino pirštu.

-Tai eime? - paklausiau besidėdama laikrodį.

-Taip, - linktelėjo mergina, - Žakas mūsų jau laukia apačioje.