choice

14

Šiandien ir vakar nekartojau savaitės pradžios klaidų ir atsikėliau anksčiau nei visada, apsirengiau tobulai, pasidažiau ir dar radau laiko atrašyti Marisai, kurią suknelę aš renkuosi. Aksesuarus palikau jos žiniai, šiomis dienomis turiu per daug darbo ir tikrai nelieka laiko galvoti ką rengtis rytojaus pokyliui.

Vienintelis dalykas, kurio labai nemėgstu savo bute, tai išvažiavimas iš garažo ir grįžimas. Visuomet pilna automobilių, žinoma, suprantama, kad visi važiuoja į darbus ir grįžta, bet čia jau būna katastrofa. Tai man tikrai kainuoja daug kantrybės. Gerai bent tai, kad kiekvienas gyventojas turi savo automobilio vietą, pažymėtą jo automobilio numeriais, vietos suskirstytos pagal aukštus, dar yra kelios dešimtys vietų gyventojų svečiams ir panašiai. Namas, kuriame gyvenu yra didelis ir čia yra tikrai daug butų, bet beveik visi vieni kitus pažįstame ir puikiai žinome, kad užimti kito gyventojo automobilio vietą negalima. Juk niekas nemėgsta pyktis su mylimais kaimynais, tiesa?

Nemaloniai nustebau atėjusi į darbą ir radusi visą 11 aukštą tuščią. Kaip tai suprast? Hensono kabinetas taip pat buvo tuščias, norėjau jau skambinti Aidai, nes net jos nebuvo jos vietoje, bet pirmiausia sugalvojau patikrinti konferencijų sales 12-ame aukšte. Ir dar nemaloniau nustebau, kai ten radau visus 11 aukšto darbuotojus, tai yra, pagrindinę įmonės administraciją, jų sekretores ir patarėjus.

-Kaip tai suprast? - įsiveržiau ir nutraukiau Rafaelį viduryje sakinio.

-Labas rytas Ellen, užimk savo vietą, - sukomandavo man Rafaelis. Dar labiau supykau.

-Prašau tuo jau pat paaiškinti man kas čia vyksta, - susidėjau rankas ant krūtinės.

Negana to, kad jie nesilaiko duoto grafiko ir dirba kada kuris nori dar ir daro nesąmones!

-Susirinkimas, negi nematai, - Cindy pavartė akis. Ji tik paprasta Geraldo patarėja. Tokia pat kaip Adamas, juos mes vadiname kavos nešiotojais.

-Matau, bet kodėl aš nieko apie tai nežinau?

-O aš turiu jums teikti ataskaitas, panele Mikaelson? - Rafaelis nepasidavė mano spaudimui.
Dabar tai prisidirbai vaikine.

-Taip. Jūs turite man teikti ataskaitas. Kiekvienas žingsnis, net paprastas susirinkimas negali būti surengtas be mano žinios, - pavarčiau akis ir užmečiau akį į ekraną.
Vyndarystės plėtros planas? Vos susilaikiau juoką. Į tokius dalykus generalinis direktorius paprastai net nesikiša, tik su patarėjais arba tvirtina arba atmeta.

-Nejaugi niekas jam taip ir nepasakėt, kad šitą planą aptarėm vakar su Hendriu? - paklausiau triumfuodama, - o dabar, visi prie darbų. Greičiau! - šūktelėjau pikta ir priėjau arčiau Rafaelio.

-Rimtai? Darysi ką nori? - kilstelėjau antakį, - juk žinai, kad viskas priklauso nuo manęs. Kol kas.

-Tu man gadini visus planus, pamatysi greitai tavęs čia neliks, - sumurmėjo ir praėjo pro mane.

-Gerai, kad tu kažką darai, bet pasitark su manimi. Tu nesilankai čia kasdien, ir akivaizdu, kad neseki kokie darbai vyksta, - jo žodžiai manęs visiškai neišgąsdino, bet turėjau paaiškinti.

Kilstelėjau galvą ir apsisukusi išėjau link lifto. Tokių nesąmonių aš tikrai neleisiu.

-Taip, kavos būtų neblogai. Nepamiršk cukraus. Pusę šaukštelio, - vos grįžus į kabinetą paskambinau Adamui, - ir maldauju neišliek, nes aš ir taip labai pikta.

Padėjusi telefoną toliau kibau į darbus, kompiuterinėje įmonės programoje reikėjo sutvarkyti begales smulkmenų, atsakyti ir išsiųsti laiškus. Kol vadovo nėra visi oficialūs laiškai eina man arba Geraldui, o tas nukvakęs senjoras tai po gi daro kas jam šauna į galvą. Džiaugiuosi, kad kol kas pasitaria su manimi, o ne pirmu numeriu su Cindy. Tokios kaip ji šioje įmonėje galėtų dirbti geriausiu atveju valytojomis, bet ko nepadarysi per pažintis?

-Kavą padėk kuo toliau nuo dokumentų ir praverk langą, čia labai tvanku, - sumurmėjau į kabinetą įėjusiam žmogui ir pasitaisiau palaidinę.

-Kavos, deja, bet neturiu, tačiau langą praversiu, - išgirdau ne tai ko tikėjausi, o saldų Rafaelio balsą.

-Atėjai atsiprašyti? - paklausiau jam darant langą ir patraukiau akis nuo kompiuterio, - neturi ką veikti?

-Turiu, būtent dėl to čia ir atėjau, - mirktelėjo.

-Neesu pasiruošus klausyti tavo planų, mielasis, štai, - paspaudžiau ,,enter" mygtuką kompiuterio klaviatūroje, - ką tik tau įkrito krūva darbų. Tarp jų yra ir susirinkimo suorganizavimas. Tik šį kartą prašau, pasirink aptarti su administracija tai, kas nebuvo aptartą dieną prieš tai. Akivaizdu, kad paprasti patarėjai tavęs bijo ir neprataria nė žodelio, - susidėjau rankas ant stalo ir į jį atsirėmiau. - Sveikinu įgavus autoritetą, Rafaeli Hensonai.

-Tu mane žemini darbuotojų akivaizdoje, dar ilgai tai tęsis? - jis kilstelėjo antakį.

-Na, kai tik pradėjau dirbti čia, mane žeminai tu, manau dabar turiu puikią progą atlyginti tau tuo pačiu, - išspaudžiau ne tikrą šypseną.