choice

18

-Laba diena, - tariau įėjusi į pono Davido kabinetą, kai pasibeldusi išgirdau leidimą įeiti.

-Peržvelgiau jų darbus ir manęs jie nenustebino, - sumurmėjo.

Norėčiau, kad viskas tekėtų sena vaga ir nereikėtų šito kvailo naujo generalinio direktoriaus išrinkimo spektaklio.

-Kur mano jaunėlis sūnus?! - piktai šūktelėjo įmonės savininkas ir trenkė ranka į stalą, - ar jis dažnai taip elgdavosi?

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.

-Jie nesilaikė grafiko, kad vieną savaitę vienas, kitą savaitę kitas. Ateidavo kada norėdavo, Rafaelis būdavo beveik kasdien, o štai Hendris...

-Jeigu jis ir vėl lošia..., - sumurmėjo, - aš jį nudėsiu savo rankomis.

Lošia?

Dar neesu girdėjusi jo tokio pikto. Per šį laiką kažkas tikrai nutiko, tik dar nesuprantu kas, bet tik laiko klausimas kada išsiaiškinsiu.

-Prisėsk, - linktelėjau ir padariau kaip liepta.

-Važiuosi su jais į komandiruotę, ketvirtadienį visos šalies mastu vyks vyno gamintojų konferencija, kaip žinai, mes esame pagrindiniai šalies tiekėjai, dar turime nemažai dukterinių įmonių, tad tikrai neverta praleisti progos pasipuikuoti prieš visus nevykėlius, - dar kartą linktelėjau išklausiusiu informaciją, - beje, tikiuosi žinai, kad Rodrigas Mongalez yra vienas iš mūsų įmonės priešų, tavo bendravimas su juo man kelia nepasitikėjimą. Žinai, kad to aš nemėgstu.

Ką? Kaip jis sužinojo?

-Ir kas tada? - paklausiau ignoruodama pastebėjimą apie Rodrigą.

-O tada jau reikės apsispręsti kam palikti įmonės vairą. Tavo žodis man bus lemiamas. Dar kai kas, Geraldas per šį mėnesį kažką veikė?

-Jo darbų aš nesekiau ir nekontroliavau, bet skundų iš darbuotojų nebuvo. Ir aišku jis su manimi dėl nieko nesitarė, kaip ir anksčiau.

-Kaip supratau, už viską buvau atsakinga tu. Su problemomis ir nesutarimais tarp darbuotojų marketingo skyriuje matau taip pat susitvarkei puikiai, nukėlei porą naujų pasiūlymų ateičiai. Kol kas galiu tave tik pagirti, aišku mano sūnus galėjai šiek tiek labiau paspausti, bet viskas su laiku.

-Dar kažkas? - paklausiau.

-Pakviesk į mano kabinetą Geraldą ir iš karto po pietų pertraukos visų skyrių vadovų susirinkimas mažojoje konferencijų salėje. Sukviesk visus. Ir dar... turiu tau vieną pasiūlymą, man svarbi tavo nuomonė šiuo klausimu, vėliau apie tai pasikalbėsime, - linktelėjau ir jau sukausi eiti link durų.

-Ir atsimink Ellen. Verslas, kaip žaidimas, bet šiame žaidime galioja labai mažai taisyklių. Viena iš jų tokia, kuri tinka daug kur - arba tu arba tave.

Stabtelėjau prie durų, bet per daug neužsigalvodama išėjau. Ir kaip man suprasti šitus žodžius?

-Eime pietauti? - paklausė Aida, man praeinant pro registratūrą.

-Taip tuoj, - sumurmėjau ir pasukau link Geraldo kabineto.
Visai nenustebau, kai įėjusi pamačiau jį ramiai besišnekučiuojantį su Cindy ir jis visai nesiskubino eiti į vadovo kabinetą.

-Ko tie kvailiai iš manęs nori? Negi nesupranta, kad aš čia vadas? - atsistojo nuo kėdės, o Cindy sukikeno.

-Nueikit ir sužinosit, - vos susilaikiau neprunkštelėjus. Akivaizdu, jis nežino, kad Davidas čia, ir kad reikia susiimti.

Užsukau į savo kabinetą ir pasiėmusi rankinę pakalbinau Aida eiti pietauti.

-Pagaliau, sena gera tvarka, - atsiduso mergina, kai įlipome į liftą.

-Aha, - sumurmėjau, - diena dar tik įpusėjo, o jau įvykių pakankamai.

Išeidamos iš įmonės prie durų sutikome Hendrį. Jis tikrai neatrodė taip, kaip dažniausiai atrodo. Šiandien jis buvo visas išsitaršęs, akivaizdžiai visą naktį nemiegojęs, net nepastebėdamas mūsų nuskubėjo link lifto, paskui jį atėjo ir Rafaelis.

-Viskas gerai? - čiupau Rafaelį už alkūnės, nes rodos ir jis būtų taip pat praėjęs pro mus.

-Radau jį, - piktai tarė, - viskas negerai.

Susiraukiau, kai Rafaelis tiek tepasakęs nuėjo paskui brolį.

-Jie abu netinka į generalinio direktoriaus pareigas, - Aida papurtė galvą.