8

581 28 0
                                    

-Hendri, tu negali taip elgtis, - sumurmėjau, kai vaikinas sukrovė į dėžę daiktus tėvo kabinete, kuriuos čia atsinešė Rafaelis, - tu paprasčiausiai susipyksi su juo ir užsitrauksi tėvo nemalonę. Tai vaikiška.

-Man tai visiškai nevaikiška. Kol kas mes esame lygiaverčiai ir jis neturi jokios teisės čia įsikurti, - vaikinas ant stalo, šalia šeimos nuotraukos, kurią čia buvo pasidėjęs jo tėvas, krovė savo šlamštą.

-Jeigu judu taip elgsitės, turėsiu skirti jums atskirus kabinetus, o šį palikti ramybėje, - papurčiau galvą.

-Ar čia atėjai išaiškinti man, kad aš neturiu teisės įsikurti tėvo kabinete? - kilstelėjo antakius.

-Ne, čia atėjau, kad paskirčiau tau darbus šiai savaitei, kadangi praeitą nesiteikei pasirodyti, - šaltai tariau ir padėjau rankose laikytą aplanką ant stalo, - beje, turi laiko iki trečiadienio.

-Šiaip aš turėčiau valdyti įmonę, o ne dirbti kažkokius darbus, kuriuos turi nudirbti mano patarėjai arba pavaduotojai, - mirktelėjo.

Taigi, dabar man susistatė į vietas ir situacija dėl jo valdytos dukterinės Hensono imperijos įmonės. Pirminė mano iškelta teorija buvo teisi - Hendris paprasčiausiai dirbdavo tada, kada norėdavo.

-Nejaugi tu nesupranti, kad vadovas turi padaryti daugybę darbų dėl įmonės? - sunkiai atsidusau ir atsisėdau ant kėdės priešais jo stalą.

-Vadovas turi darbus skirstyti, mieloji, - vaikinas ir toliau labiau buvo užsiėmęs kabineto pertvarkymu, o ne mano sakomais žodžiais.

-Ar tau atrodo, kad tu jau tapai įmonės vadovu? - perbraukiau ranka per savo ilgus šviesius plaukus ir dar kartą atsidusau, nes mano kantrybė jau seko.

-Kol kas ne, bet tu juk žinai, kad tėvo žodis bus paskutinis.

-Turėtum suprasti, kad tėvas suteikė tau didžiulį šansą. Paprastai įmonės paliekamos vyresniems sūnums. O tu, esi jaunesnis, bet gavai puikią progą bent kartą įrodyti, kad esi geresnis už brolį ir jau matau, kaip ji slysta tau iš rankų, - sumurmėjau ir atsistojau, - darbų laukiu trečiadienį, būtų puiku, jeigu nepamirštum, kad tu esi darbe ir į jį turi ateiti kasdien, - kandžiai tariau ir nelaukdama jo atsakymo išėjau į savo kabinetą.

Išlepinti jaunesni vaikai - pagalvojau įėjusi į kabinetą ir suskubau nusiųsti susirinkimų protokolo rašymo pavyzdį Adamui. Jis turėtų džiaugtis, kad spėjo įsidarbinti kol įmonę valdė ponas Davidas. Jis buvo pakantesnis vadovas, nei jo sūnūs.

Užmečiau akį į Hendrį, per stiklinę sieną, jis skaitė mano atneštą aplankalą. Puiku, tikiuosi padarys pažangą.

choiceWhere stories live. Discover now