choice

16

Perbraukiau rankomis per suknelės klostes ir atsidususi dar kartą nužvelgiau savo atvaizdą veidrodyje. Santūru ir klasiška. Juodai balta suknelė. Visiškai mano stilius. Masyvūs auksiniai papuošalai, senelės palikimas, tik dar labiau sustiprino bendrą vaizdą.
Supypsėjęs telefonas man pranešė, kad Edo jau atvyko prie mano buto.

-Sveikas, - pasisveikinau įlipusi į draugo automobilį.

-Atrodai nuostabiai, - pakštelėjo man į skruostą, taip pasisveikindamas.
Šyptelėjusi padėkojau.

-Taigi, Hensonai bus? Abu? - paklausė išsukdamas iš mano buto kiemo.

-Aha, - linktelėjau, - daug kas mieste jau žino apie tą spektaklį, kad ponas Davidas neišsirenka kam palikti generalinio direktoriaus postą?

-Daug kas žino visoje šalyje. Keista, kad dar nepranešė žiniasklaida, - gūžtelėjo pečiais, - beje, žino ir tave.

Pavarčiau akis.

-Konkurentai nepraleis progos įkasti, - atsidusau.

-Na, tu to tikrai nebijai, - nusijuokė.

-Jau matau, kaip šį vakarą man teks išlikti šaltų nervų ir atsakinėti į kandžias Hensonų imperijos konkurentų ir priešų replikas, - pavarčiau akis, - dar galiu garantuoti, kad žurnalistai sugalvos ir tai, kad mes pora. Ačiū Dievui tu jau seniai turi savo architektų kompaniją ir techniškai neesi pono Davido konkurentas.

Kodėl aš jaudinuosi? Tikriausiai, nes šiame pasaulyje esi tik trejus metus.
Taip, tai tik trys metai. Visuomet sakau, kad tai daug, nes per šį laiką išmokau ir supratau daugiau, negu kai kurie žmonės per dešimt metų, tačiau trys metai nė velnio nėra daug.

-Neversk manęs gailėtis, kad tave čia pasiėmiau. Tai tik paprastas turtingų žmonių labdaros pokylis. Turėtum jaustis čia kaip sava, - Edoardo sustojo prie pastato, kuris priminė rūmus. Ir greitai prisistatęs darbuotojas atidarė man dureles, o iš Edo paėmė automobilio raktelius. Įsikabinau draugui į parankę ir pro fotografų jūrą mudu nužingsniavome laiptais į vidų.

Nejučia prisiminiau, kad ponas Davidas buvo planavęs rengti tokio pobūdžio pokylį. Tikiuosi, kad dar kadanors tai išpildys.

Mane nustebino tai, kad visas veiksmas vyko ne viduje, o lauke. Šiandien oras išties pasakiškas ir sunku patikėti, kad vos prieš kelias savaites rytais buvo taip šalta, jog reikėdavo palto!

Edo supažindo mane su keliais išties maloniais jo partneriais ir vakaras pamažu įsibėgėjo, keista, kad dar nesutikau jaunėlių Hensonų. Ir kodėl aš jaučiu kažką įtartino?

-Taigi, kaip tau sekasi dirbti su Hensonais? Dar nenori pereiti į kitą įmonę? Pavyzdžiui pas mus su Edoardo? - nusijuokė vienas iš Edo partnerių Rodrigas.

-Jeigu manai, kad su jais dirbti sunku, dar nepažįsti manęs, - tariau ir apsidairiau aplinkui. Pamačiau tai, kas mane labai nustebino, - trumpam atsiprašysiu, - Rodrigas linktelėjo ir paėjau šiek tiek tolėliau.

-Ponia Antonette, pone Davidai? - šyptelėjau ir pora, maloniai stebėjusi koncertą, savo dėmesį nukreipė į mane.

-Ak, Ellen! - ponia Henson atsisuko ir šiltai mane apsikabino, - atrodai nuostabiai.

-Smagu tave matyti. Labai gerai, kad susitikome, - linktelėjo man ponas Davidas. Kaip visada, valdingumas niekur nedingo, - mėnesis prabėjo nejučia, tiesa?

-Davidai, - sudrausmino jį žmona, - nepulk mergaitės iškarto.

-Jūs teisus, mėnesis tikrai prabėgo greitai, - jau buvau pamiršusi, koks jausmas yra kalbėtis su tikru vadovu, o ne pačiai aiškinti jo sūnums.

-Ir kaip mano nevykėliai vaikėzai? - įmonės vadovas paklausė, o šalia jo stovėjusi dama aiktelėjusi švelniai trinktelėjo jam per ranką.

Antonettė Henson visuomet kiek ją pažįstu alsavo prabanga ir elegancija. Ši dama, tikra namų šeimininkė, šilta ir maloni moteris, kuri visą gyvenimą stengiasi išlikti toliau nuo šeimos verslo, bet nevisuomet jai tai pavyksta.

-O štai ir mūsų sūneliai! - linksmai tarė bandydama nukreipti temą.

-Mes dar taip aptarsime dviese, - linktelėjo ponas Davidas man, - pirmadienį planuoju pasirodyti įmonėje. Labai įdomu ką jie nuveikė.

-Nekantrauju susipažinti su jų poromis, - šyptelėjo Antonettė, - Ellen pabūk dar su mumis.

-Žinoma, - linktelėjau, o ponia Henson šiek tiek paėjo į priekį pamatydama, kad jos vaikai artėja link mūsų.

-Aš juos stebiu, šį vakarą ypač man įdomios jų atsivestos poros, kaip jos kalba, kokia jų kultūra ir ar prieš žurnalistus nepridarys gėdos, taip pat kaip Rafaelis ir Hendris elgsis, skaičiau programoje, kad jie sakys kalbas, - pamačiusi pono Hensono veidą suskubau paaiškinti ką šiandien planuoju daryti.

-Dėl to tu ir esi mano pagrindinė patarėja ir administratorė, o dabar jau ir įmonės akcininkė, nors dar esi labai jauna visuomet apgalvoji 10 žingsnių ir priekį, - ponas Davidas akivaizdžiai buvo patenkintas mano planais.

-Nagi, supažindinkite mus su savo poromis, išties nustebau ir net pyktelėjau, kad nei vienas nėjote su Ellen, - mama aiškino savo vaikams.

-Taigi, Ellen kodėl nėjai su mumis? - Rafaelis, į kurio parankę buvo įsikibusi iššaukiančios išvaizdos brunetė, caktelėjo vengdamas mus supažindinti su savo pora. Ponia Antonettė nepatikliai nužvelgė merginas, pastebėjau tai.

-Nusprendžiau, kad man bus geriausia išlikti nešališkai, - rimtai tariau.

-Ir puiku, - įsikišo Davidas, - tikiuosi per šį mėnesį daug išmokote iš Ellen, nes dar daug pamokų jūsų laukia.