choice

38

Šiandien rytas darbe buvo kiek kitoks. Didelė dalis įmonės darbuotojų buvo susirinkę į gatvę, skambėjo Queen dainos ir visi atlikinėjo... rytinę mankštą?
Kažkokia moteris, užlipusi ant pakylos, rodė pratimus, o maždaug 30 įmonės darbuotojų ir dar tiek pat žmonių, tikriausiai prisijungusių iš gatvės, atkartojo. Ponas Davidas, apsirengęs treningą, davė interviu jį apstojusiems žurnalistams, šalimais ir Nicola.
Sekundėlei pasimečiau ar tai Monroe grįžimo proga prigalvotos nesąmonės? Bet tada man kirto realybė, nes turi būti kvailas, kad nesuprastum, jog tai rinkiminis triukas.

-Ne kasdien pamatysi tokį vaizdą, bet tai jau vyko ir praeitą penktdienį, kai tavęs nebuvo ryte.

-Labas rytas, Rafaeli, - sumurmėjau šalia manęs atsistojusiam vyrui, - tavo tėvas išprotėjo, bet jau kitą savaitę rinkimai.

-Tiek ir pats matau, bet įdomiau, kodėl tu ne su jais? - galvos mostu parodė į sportuojančius žmones.

Atidžiau įsižiūrėjusi pamačiau ir labai įsijautusį Hendrį, Kollin, net ir Cindy, kaip ši mergina nepabijojo susigadinti makiažo?

-Matai, net Cindy aktyviai sportuoja, - toliau juokėsi Rafaelis.

-Tikriausiai, po tokio įtempto pusvalandžio pasportavimo, ji pasiims laisvadienį, - pavarčiau akis,- o aš turiu būti įmonėje, kaip ir tu. Be to, nenoriu susigadinti makiažo ir šukuosenos.

-Taip taip, mieloji, pritariu dėl išvaizdos, - prie įmonės durų atėjo ir Monroe, - tokio vaizdo dar neteko čia pamatyti.

-Tai ką mes čia prie durų veikiame? Eime vidun, - linktelėjo link durų.

-Negaliu praleisti tokio vaizdo, jie dar tik įpusėjo, - sumurmėjau.

-Patikėk, vaizdas iš viršaus dar geresnis, - Rafaelis nusijuokė.

-Labas rytas! - muzika pritilo, o mikrofonas atsirado pono Davido rankose, - smagu, kad ir miestelėnai prisijungė prie mūsų įmonės organizuojamos mankštos, kviečiame prisijungti kiekvieną pirmadienį nuo pusės aštuonių!

-Kaip manot, tai rimtai tęsis kiekvieną pirmadienį iki rinkimų? - pasibaisėjusi paklausiau, kai sustojome prie darbuotojų lifto, - bet liko tik savaitė su puse.

-O patikėk, jis ne dar ne tokių nesąmonių sugalvos, - akivaizdu, kad Rafaelį tėvo išdaigos labai pralinksmino.

-Ne jis, o ji, - pataisiau, omenyje turėdama Nicolą, - bet tu teisus, tai tik pradžia.

-Kas ta ji? - susidomėjo Monroe.

-Turėjau tau paskambinti ir papasakoti - atsidusau, - bet buvau per daug užsiėmusi darbu ir aiškinimusi detektyvo tarp.... - jau norėjau pasakyti tarp Davido ir tos darbuotojos, bet buvau pertraukta viduryje sakinio.

-Kokio dar detektyvo? - pamiršau, kad lifte buvo ir Rafaelis.

Staigiai kreipiausi žvilgsniu pagalbos į rudonplaukę šalimais, o ji nepasimetė:

-Tai vis dėlto pradėjai skaityti tą detektyvą, kurį tau rekomendavau? - kilstelėjo antakį ir aš norėjau ją išbučiuoti.

-Sunku patikėti, bet taip.

-Užeik į mano kabinetą, kai busi laisvesnė, - nusijuokė išlipdama iš lifto savo aukšte.

-Taigi, - pradėjo Rafaelis, - žaidi tenisą, skaitai detektyvus, kuo dar nustebinsi?

-Aš nenuspėjama, - gūžtelėjau pečiais ir atsidarė lifto durys mane išgelbėdamos.
'

-Taigi, persikėlimas į kitas patalpas jokiu būdu nereiškia kažko blogo, - ramiai kalbėjo Rafaelis, - tai natūralu, nes pasikeis vadovas, daugiau informacijos bus savaitės gale arba pirmadienį.

-Turėtumėte prisijungti ir jūs prie rytinės mankštos pirmadienių rytais, - įmonės vadovas Davidas prakalbo ir apie tai, susirinkimo pabaigoje, taip ir žinojau, kad diena šiam prašymui išaus, bet nemaniau, kad taip greitai.

-Nebūtina, sportuoja ir taip užtektinai žmonių kaip gatvėje, - Rafaelis atsisakė.

Ponas Davidas nepatikliai nužvelgė visus, salėje sėdinčius, skyrių vadovus. Aš stovėjau kampe, tyliai, kaip pelė po šluotą.

-Ellen! - garsiai tarė atsisukdamas į mane ir aš vos ne krūptelėjau išsigandusi, - manau, kad reikia pakviesti ir mūsų partnerius. Tai labai graži akcija pavasario rytais.

Davidas Hensonas tikrai išprotėjo.

Žiūrėjau į jį išsprogdinusi akis. Aš tikrai to nedarysiu, bet...

-Manau, kad netrukdykime susirinkimo laiko, po jo, užeisiu į jūsų kabinetą, nes turiu daugiau idėjų dėl šios akcijos, - galiausiai pasakiau, mačiau, kaip Rafaelis bandė nuslėpti šypsnį. Dar pasijuok ir taip įsūdysiu tave, kad tėvas privers tave pravesti mankštą.

Po susirinkimo pamačiau prie manęs artėjantį Hendrį.

-Iš čia užuodžiu prakaitą, nesiartink, - ištiesiau ranką, o vaikinas garsiai nusijuokė.

-Gali nesijaudinti, buvau duše.

-Malonu žinoti, - pavarčiau akis.

-Kodėl neprisijungei ryte? - paklausė, - net Cindy mankštinosi!

-Kaip ir aišku tada, kodėl tos merginos nėra darbe, - suvaidinau nustebusią. -Jeigu mankštinosi Cindy, tai nereiškia, kad privalau ir aš. Užtektinai pasportuoju sporto klube.

-Tu neturi laiko sporto klubui, - nusijuokė.

-Gal ir neturiu, bet tai ne pretekstas kiekvieną penktadienį pusvalandį mankštintis su kolegomis, o tada grįžti namo persirengt ir nusipraust, per tą laiką galiu atsakyti į 5 skambučius ir atrašyti į 10 laiškų, - mečiau kozerį, kad Hendris galiausiai atsikabintų.

-Wow, tu tikra darboholikė, - Hendris paplojo.

-Eik velniop, - pavarčiau akis ir nuėjau į savo kabinetą.