choice

20

Po trijų valandų erzinančios kelionės su Rafaeliu pagaliau buvau viešbutyje ir nieko nelaukus kritau į lovą. Iki pirmos konferencijos pradžios dar liko 3 valandos, spėsiu ir pagulėti, ir susiruošti.

-Dukra nereikia taip elgtis, - sumurmėjo mama, vos tik atsiliepiau į jos skambutį.

-Kaip elgtis? Ką turi omeny? - pavarčiau akis. Kalbėtis su ja nėra malonu.

-Su manimi ir tavo tėčiu.

-Tu jį palikai.

-Palikau dėl tavęs, - motina vos neverkė.

-Kaip tai dėl manęs? Nekalbėk nesąmonių, palikai jį, nes esi pasileidėlė, - piktai atkirtau.

-Nedrįsk manęs taip vadinti, esu tavo motina! - iš balso supratau, kad ji vos neverkė, - girdi? MOTINA!

-Tu man ne motina jau 10 metų, pamiršk ir nebeskambinėk man.

-Ellen?! - pajutau purtymą už pečių ir atsimerkiau.

Hendris? Ką jis čia veikia?

-Tai aš nekalbėjau su mama?

-Nežinau ką tu veikei, radau tave miegančią.

-Kaip tu čia patekai? - sumurmėjau apsidarydama.

-Tavo viešbučio kortelė liko pas Rafaelį, kai jis tave įleido į tavo kambarį. O dabar judinkis, nes per tave vėluosim.

Ką? Vėluosim? Staigiai šokau iš lovos ir nubėgau į dušą.

Pasirodo snūstelėjau.

'

Grįžus iš viešbučio atsikvėpiau ir atsidariau šampano. Aš jo nusipelniau. Pirmoji konferencijos diena prabėgo greitai ir nuobodžiai, mūsų įmonė vienareikšmiškai yra viena iš didžiausių ir galingiausių vyno gamybos srityje, ponas Davidas mus atsiuntė čia su kažkokiu tikslu, nes nieko naujo nesužinosime, nebent pasipuokuosime prieš kitus ir parodysime pavyzdį.

Žinoma, Rafaelis ir Hendris nepraleido progos pasipuikuoti. Elgėsi taip, lyg patys būtų įkūrę įmonę, nors viską padarė jų tėvas. Tai mane siutina.
O Hendris atsigavo, vos gavęs progą kitiems įrodyti, kad jis geresnis. Pakilo lyg feniksas iš pelenų.
Bet visą dieną man ramybės nedavė pono Davido žodžiai, kad jis turi man kažką pasakyti. Įdomu kas nutiko ir kaip tai susiję su šių dienų įvykiais.

-Sveika, kaip sekasi? - paklausė Aida vos atsiliepusi į mano skambutį.

-Nuobodu, - sumurmėjau, - ir erzinanti aplinka.

-Na, išvykai su Hensonais, nemanau, kad turėtum tikėtis kažko kito, - nusijuokė mergina.

-Geriau papasakok, kas naujo šiandien įmonėje, keista nebūti darbe, - atsidusau.

-Viskas kaip anksčiau. Grįžo į scenas vėžias, neskaitant to, kad Kollin ir Cindy vos neatsidūrė ant išmetimo iš darbo slenksčio, - nors jos nemačiau, tačiau esu įsitikinusi, kad toks įvykis Aida pralinksmino.

-Kas nutiko? - susidomėjau.

-Tos vištelės, žinoma, paskatintos Geraldo, šiandien ėjo perkalbėti poną Davidą, jos labai ilgai jį įtikinėjo, tiksliai nežinau dėl ko, bet Hensonui tai akivaizdžiai labai nepatiko.

Pasimečiau. Ką tos dvi kvaišos gali sakyti ponui Davidui?
Atsisveikinau su Aida išgirdusi beldimą į duris ir nuėjau jas atidaryti.

Tai ką pamačiau manęs nenustebino.

-Kažko reikia pone? - paklausiau ir susidėjau rankas ant krūtinės, - aš noriu pailsėti po sunkios dienos.

-Šventi? - paklausė omenyje turėdamas šampano taurę ant stalo, patylėjau, - paskambink į kažkurį iš netoliese esančių restoranų, už poros valandų visi vyksime vakarieniauti, juk netrukus tapsi mano sekretore, tai įeina į tavo pareigas, - mirktelėjo ir nužvelgė mane. Stovėjau su chalatu ir šlapiais, po dušo dar nespėjusiais išdžiūti, plaukais.

-Kodėl tu toks tikras, kad tapsiu tavo sekretore? - susidėjau rankas ant krūtinės.

-Nes Hendris tave iškarto atleistų, panele Mikaelson, - gūžtelėjo pečiais, - paskambink į restoraną.

Piktai nužvelgiau  Rafaelį ir užtrenkiau duris.

Nieko jūs nežinot mielieji, nieko.