choice

15

-Pastebėjau, kad šis rimtas darbas tave išblaškė, tapai irzlesnė. Juk ne su tokio sunkumo užduotimis esi susidorojusi. Ar pameni, kai ponas Davidas susipyko su MASTERS vadovu, o tu jį įkalbėjai nenutraukti sutarties? - Aida atsigėrė kavos.

-Tai visai kitas reikalas, net nepanašu į užduotį su kuria tvarkausi dabar, - atsidusau ir pasitryniau smilkinius, - o dar šiandien tas kvailas pokylis.

Aida valgė pietus mūsų pamėgtoje kavinėje, o aš apetito visiškai neturėjau.

-Kodėl kvailas? - mergina pasimetė, - sakyčiau, kad kaip tik labai naudingas.

-Aš taip nemanau, - atsidusau, - turėsiu visą laiką stebėti jaunuosius Hensonus, ypač mane domina jų atsivestos poros ir jų padarytos elgesio klaidos, - nusijuokiau.

-Tu tikra žiežula, - Aida pavartė akis, o aš tik nusijuokiau, - ir jie nekvaili Ellen, po tokios gausybės tavo įspėjimų, jie tikrai rimtai apgalvojo, kaip tave nustebinti, o gal net sukelti pavydą...

-Tu šiandien per daug kalbi ir moralizuoji, - nusijuokiau, - man net nebuvo kilusi tokia mintis, nes aš einu su Edoardo, - gūžtelėjau pečiais, o Aida vos nepaspringo.

-Su Edoardo? Nesakyk, kad su tuo architektu?! - susipigo ir aš linktelėjau, - iš kur tu jį pažįsti?

-Mes seni draugai, o kas? - nusijuokiau.
Jau buvau pamiršus merginų reakcijas, kai išgirsdavo jo vardą ir pavardę... o kai pamatydavo...

-Gerai, esu priversta pasitaisyti. Ne jie tau sukels pavydą, o tu jiems, - prapliupo juoktis mergina, o aš tik patrūkščiojau pečiais.

-Esu garantuota, kad kažkuris iš jų atsives Amelia Derilish, - draugė išdėstė.

-Ir nežinai kuris? - suraukiau antakius.

-Vienu metu su ja buvo Hendris, kažkada ir Rafaelis, - Aida pasakė tai taip, lyg tai būtų visiškai normalu.

-Tai nenormalu, - papurčiau galvą, - nuo vieno brolio, prie kito brolio?

-Tokioms rūpi tik pinigai, beje ji pradėjo dainininkės karjerą, - nusijuokė mergina, - 100%, kad per lovą, žinai kas dar man keista ir juokinga? Tos merginos, kurios skambina į įmonę arba bando patekti, kai po vienos nakties nuotykio Rafaelis jas palieka...

-Kodėl tu man tai pasakoji? - kilstelėjau antakį.

-Na, tuos visus skambučius priimu aš, tad tai tiesiog mano darbo dalis ir dalinuosi ja su tavimi, - gūžtelėjo pečiais.

-Vilką mini vilkas čia, - pavarčiau akis, kai pamačiau link kavinės artėjantį Rafaelį.

-Kas tas vaikinas? Jis pasisamdęs apsaugą? - pasimetė Aida, kai pamatė, kad paskui jį vaikšto agresyviai atrodantis vaikinas.

-Tai Zislid, vienas iš Hensonų šeimos apsauginių, man tekę su juo susidurti, kai lankiausi pas ponus Hensonus. Jis ir Rafaelis gana gerai sutaria.

Aida nieko nepasakė, tik nusekė žvilgsniu Rafaelį, o aš apsimečiau, kad jo net nemačiau.

-Jis visą laiką žiūrėjo į tave, - nusijuokė mergina.

-Rimtai? - kilstelėjau antakį, - tuomet gaila, kad beeidamas nenusisuko sprando.

Aida nusijuokė.

-Jis galvoja, kad parodys man šiek tiek dėmesio, aš suskysiu ir paskelbsiu jį generaliniu direktoriumi, - papurčiau galvą ir padėjau rankose turėtą kavos puodelį ant stalo, - jeigu tu jau pavalgei eime atgal į darbą, šiandien aš nebūsiu iki vakaro.

-Juk dar tik įpusėjo pietų pertrauka! - pyktelėjo mergina.

-Rafaelis artinasi, paskubėk, - sušnypščiau piktai.