Barakuda

Mėlynės

Jiedu susitiko netyčiom. Ausma, lengvai įkaušusi ir soti, vaikštinėjo ieškodama tualeto, valanda praleista geriant džiną su toniku darė savo. Gideonas, niūrus ir pakumpęs, ramstydamas ranka sieną slinko iš kito koridoriaus galo, jo vienintelis tikslas buvo apsišlakstyti veidą šaltu vandeniu ir išeiti į lauką pakviepuoti grynu oru.
Jiedu sustojo likus vos porai žingsnių vienam nuo kito. Pažvelgė į akis ir šyptelėjo, suprask, abu girti ir spaudžiami reikalo.
Ausma pirma nusisuko ir praslydo jam pro šoną, iš paskos sekė bohemiškų sidabrinių auskarų tilindžiavimas ir tas kvapas... prabangių smilkalų bei prieskonių. Aštrus, viliojantis ir trenkiantis į paslėpsnius. Tarsi paveiktas kokių nors kerų Gideonas pakreipė galvą, prieš moteriai įslystant į tualeto vidų, spėjo pastebėti tamsiai apvestas mėlynių spalvos akis ir gilų lūpos kamputį.
Gyvenime nieko panašaus nebuvo regėjęs. Lęšiai? Ar Dievo dovana? Atsišliejęs dilbiu į sieną sunkiai markstėsi bandydamas išvaikyti apėmusį svaigulį. Priešais teberegėjo mėlynes. Mėlynas jos akis. Plaukeliai ant sprando pasišiaušė. Užsilikęs moters aromatas vertė apie ją mąstyti, o mąstant jaustis vis nesmagiau dėl tų akių, keistų ir nežemiškų.

Atsistūmęs nuo sienos įlindo į vyrų tualetą ir kaip ketinęs apsiprausė lediniu vandeniu veidą. Jo žvilgsnis buvo susidrumstęs, blizgus, ant smakro jau žėlė šeriai. Persibraukęs per šiurkštų žandikaulį sunkiai atsiduso. Buvo nusikalęs. Nervai ištampyti. Su draugais patvarkė kelis butelius stipriųjų gėrimų, kur patys draugai - jis nebežinojo. Vieną sekundę visi kartu gėrė, o kai po kiek laiko atsipaipaliojęs Gideonas pakėlė nuo baro galvą, ant kėdžių jam iš šono buvo tuščia. Nutaręs, kad Oliveris su Džonu išėjo parūkyti arba panų pavaikyti, nušlitiniavo į tualetą. Eidamas galvojo, kad grįžęs namo, rytoj ryte būtinai paskambins Sabrinai ir paprašys, kad netekėtų. Suko pokalbio nuotrupas, bandė įsivaizduoti Sabrinos atsakymą, numatyti jos reakciją, kaip apsidžiaugs Gideonui paskambinus, o tada... jis krūptelėjo vienoje iš būdelių nusileidus klozetui. Per veidrodį matė kaip išeina kažkoks vyras, besisakstantis kelnių antuką. Papurtęs galvą Gideonas žvilgtelėjo sau į akis atspindyje. Kaip apsėstas. Jautėsi lyg būtų paniręs į sapną, lengvas, apkvaitęs ir truputį įsibauginęs nežinomybės.

...

Atsilikus gamtinius reikalus labai palengvėjo. Eidama iš tualeto Ausma purtė šlapias rankas ir galvojo, ką dar būtų galima nuveikti, nes vakarėlis spėjo atsibosti. Todėl kai pakėlusi akis priešais išvydo į sieną atsišliejusį ir rankas ant krūtinės sukryžiavusį anksčiai matytą vyrą, krūptelėjo. Nesitikėjo jo čia rasti.

- Nenorėjau išgąsdinti, - kreivai šyptelėjo įdėmiai ją stebėdamas.

- Bet išgąsdinot, - laikė susigriebusi už širdies, kuri po jos pirštais smarkiai purtėjo. Pro nosį įtraukusi oro lėtai jį iškvėpė per burną. Tokiu būdu save ramino. Om, Šanti, Šanti... om... Pasitraukė į šalį, kad netrukdytų koridoriumi praeiti žmonėms ir taip atsidūrė greta paslaptingojo vyriškio.

- Atsleiskit.

Jis tebesišypsojo. Vos matomai ir kažkaip slėpiningai, tarsi permatytų Ausmą kiaurai. Lyg žinodamas, kad šiame vakarėlyje jos neturėtų būti.

- Viskas gerai, - nuleido ranką nuo krūtinės Ausma, - mano kaltė, kad baigštijuosi kaip žvirblis.

Pasižiūrėjo atidžiau į vyrą priešais. Bandė tai padaryti subtiliai, lyg tarp kitko užmetant akį, bet vyras akimoju suprato, kad jai smalsu ir sutikęs jos žvilgsnį atlošė galvą į sieną, ją stebėdamas tarsi mokslininkas po mikroskopu. Ji negalėjo nepastebėti kaip jam sujudant įsitempė jo kaklo raumuo, kokia tiesi ir tvirta žandikaulio linija, nubarstyta tamsiais kelių dienų šereliais. Kokia sveiko proto moteris praleistų šitai pro akis?