Barakuda

Odaliskos likimas

Nusileidus Los Andžele ir lipant trapu iš lėktuvo jiems į veidus plieskė akinanti vidudienio saulė.
Tarp Floridos ir Kalifornijos buvo dviejų laiko juostų skirtumas, jei Majamyje šiuo metu buvo šešta vakaro, tai paplūdimių valstijoje trečia valanda dienos.

Karštis juos užtiko napsiruošusius, oras net raibuliavo nuo aukštos temperatūros. Po vėsaus lėktuvo salono jiems buvo menkas šokas. Nusileidę jie iškart sulipo į jų laukiantį baltą visureigį ir šis pasuko į greitkelį.

Moteris, alkusi visą gyvenimą kelionių ir nuotykių, kiekvieną šalį sutikdama su nekantra bei entuziazmu, šią minutę sėdėjo pavargusi ir tyki. Po incidento kelionės pradžioje jos pojūčiai buvo atbukę, kūnas pavargęs nuo nerimo ir ilgos kelionės. Neklausė Gideono, kur jie važiuoja ar ką ketina daryti. Grįžęs iš tualeto vyras į ją nei karto nedirstelėjo. Nemalonioje tyloje, vienas nuo kito atsiriboję jie važiavo Kalifornijos plynėmis, kurias kartkartėmis pertraukdavo pasitaikę vietomis žemi kalnagūbriai su stačiomis perėjomis arba dar didesni kalnų masyvai, boluojantys toli horzinte.
Kalifornijos priešybė Floridai visgi Ausmą stebino, priglaudusi pirštus prie stiklo ji traukė į save vaizdus ir nematė tame pačiame lango atspindyje, kad pora akių kitapus sėdynės ją akylai stebi.

...

Malibu buvo karšta ir sausa. Priešingai nei Majamyje, kur drėgmė apgobdavo odą gleivėtu dangalu, čia jos žūtbūtinai trūko. Kraštovaizdis net mirgėjo nuo kaitros, krūmai ir medžiai štilyje laukė sutemų, kada galės atsigauti nusiritus pirmiesiems rasos lašams.

Gideonas atsivežė Ausmą į ramų rajoną su eile vienas paskui kitą išrikiuotų baltos spalvos kotedžų.
Jie įvažiavo į vieną iš betonių prievažų.
Išlipus Gideonas paėmė jos kuprinę ir persimetęs per petį pakvietė Ausmą sekti iš paskos. Jiems einant ji dairėsi, kojos sunkiai dunksojo į grindinį, rankomis dangstėsi kepantį viršugalvį. Vylėsi, viduje veiks kondicionierius.

Gideonas atrakino kolonijinio stiliaus būsto duris, pasitraukęs į šalį stebėjo Ausmą įeinant, o tada žengęs vidun mostu užtrenkė duris ir šalimai suvedė signalizacijos kodą. Įkyrus pypsėjimas liovėsi.

Namuose kvepėjo citrusiniais vaisiais, buvo neseniai pravėdinta. Tvyrojo švara.

Padėjęs kuprinę prie laiptų į antrą aukštą Gideonas atsisuko į Ausmą.

- Eikš. Aprodysiu viską.

Ji nusekė vyrui iš nugaros ir šiems įžengus į erdvią svetainę apsidairė. Kodedžo interjeras buvo šviesus, industrinio stiliaus. Lygūs pakraščiai ir jokių raštų. Ne Ausmos skonio, bet jai patiko vyraujantis minimalizmas. Pati juk nuolat apsivertusi.

- Antrame aukšte yra du miegamieji, - Gideonas vedžiojo ją iš vieno kambario į kitą, - vienas vonios kambarys. Apačioje, kaip matai, įrengta svetainė, virtuvė ir valgomasis. Namas dvidešimt antrų metų statybos. Kaimynystėje gyvena jauni žmonės, turėtum sutarti. Už trijų mylių yra Walmart prekybos centras, keli restoranai, bet pasirūpinau, kad namų tvarkytoja papildytų šaldytuvą, todėl maisto nepritrūksi, - jie sustojo prie pusiau stiklinių durų, vedančių į vidinį kiemą, - kotedže nei karto negyvenau, bet būtiniausi daiktai yra. Visgi, jeigu ko nors prireiks, skambink.

- Tų lauko krėslų per lietų nereikia sunešti į vidų? - ji bedė pirštu, rodė į kieme pusračiu sustaytus pintus lauko baldus.

- Čia vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Retai vasarą lyja, o jei taip nutinka, daug kritulių neiškrinta. Todėl dėl krėslų nesirūpink, jiems nieko nenutiks.

- Aišku, - Ausma perbraukusi ranka sofos atlošą atsisėdo ant jos, - toli nuo čia iki vandenyno?

- Už poros mylių. Nenorėčiau, kad ten viena eitum.

Ausma dirstelėjo į jį per petį, ranką buvo užmetusi ant atlošo:

- Nesijaudink. Neisiu.

Jis gremžė jos sielą akimis. Bandydamas įsitikinti žodžių svarumu ar dar dėl kokio galo, Ausma vėl šito vyro neperprato. Po amžinybę trukusios jo akių inspekcijos jis nežymiai linktelėjo ir patraukė link durų. Ausma nutarė likti kur buvusi.

- Pailsėk. Vakare tau paskambinsiu.

Tai buvo paskutiniai jo žodžiai. Dedami ant komodos sutarškėjo raktai, o kitą sekundę durys užsitrenkę. Gideono nebebuvo. Pirmą kartą per šią kelionę ji buvo viena.

Atsistojusi nutarė eiti apšniukštinėti naująjį savo būstą.

Nesijautė gerai Gideonui ją čia apgyvendinus, dar tas jo formalus tonas visą laiką kalbantis. Jautėsi kaip kokia odaliska, atitempta į ištaigingą būstą ir uždaryta, kol pagimdys Gideonui vaiką. Slepiama nuo pasaulio. Buvo šlykštu, Ausmai rodėsi, kad ji apdrabstyta purvais, jog jos orumas suterštas, moteriška gracija sutraiškyta. Nuleisk galvą, mergaite, o tai apmėtys šūdais. Taip sakydavo jos močiutė, kai Ausma vaikystėje prasikalsdavo, dažniausiai pasielgdavo kaip nedera jaunoms išauklėtoms mergaitėms. Pasisodinusi Ausmą į vieną iš savo gėlėtų krėslų močiutė su ja kalbėdavosi, tiksliau, dėstydavo, ką anūkė padarė ne taip ir mokydavo, kad nesvarbu kas, moteris privalo turėti savigarbos, nes aplinkiniai, ypač vyrai, norės jos savigarbą nuplėšti ir paniekinti. Ką gi. Močiutė turbūt neklydo. Ausma siaubingai susimovė.

Visgi negalėjo nieko sakyti. Namas buvo puikus. Antrame aukšte rado minkštą pūkiniais patalais klotą lovą ir knygų lentyną. Joje aptiko savo mėgstamus rašytojus: Alice Walker ,,Meridianas", Steinbeko ,,Rūstybės kekės", Arundhati Roy ,,Mažmožių dievas" ir net Hesės ,,Sidhartha". Gerai bent tiek, nenuobodžiaus, kol čia viešės.

Vidiniame kiemelyje jai patiko minkšta ir švelni žolė. Turėjo būti kokios nors specifinės veislės, natūrali, o ypač tokioje kaitroje, badytų padus.
Atsisėdusi į vieną iš krėslų ji užsimerkė ir atkišo veidą spinduliams. Nusišypsojo.
Viduje buvo taip trapu, apėmęs liūdesys veržė gerklę, Ausma suvokė esanti apvogta. Apvogta tyrumo, švelnumo, meilės ir godos. Bet nepaisant to, pasaulis nenubluko jos akis aptraukus ūkanoms, priešingai, jis skleidėsi ir akino ją savo grožiu. Sakė, palauk, Ausma, tavęs dar tiek visko laukia. Aš tavęs laukiu. Turi likti su manimi. Būti stipri. Su šypsena pasitikti rytojų ir porytojų, nes pasaulis atviras ir jame vietos yra visiems, o ypačiai jo glėbys platus tiems, kurie tiki ir saujoje purvo regi šviesą.

Ausma prasimerkė. Mėlynos akys, sklidinos ramybės ir atjautos, aprėpė kraštovaizdį, sudrėko. Kas kad ji lyg Gideono vergė surogatė, uždaryta jo namuose, jo mieste ir jo šalyje. Juk laisvės jis iš jos neatėmė. Jos laukė nauja ateitis, vaikelis - ji rankomis apglėbė sau pilvą, jos laukė mažasis pasaulio stebuklas, o tai buvo daugiau negu ji galėjo prašyti iš likimo.