Barakuda

Nakties garsai

Nors buvo be galo pavargusi, Ausmą smalsumas nugalėjo. Nusipraususi po dušu ji leidosi į ekspediciją po Gideono namus. Be jaukios svetainės su vaizdu į vandenyną, Ausma rado medijų kambarį su minkštomis sofomis bei plačiaekraniu televizoriumi, virtuvę, kurios langai vėrėsi į Ramiojo vandenyno pakrantę. Viloje taip pat buvo įrengta pirtis, kokteilių kambarys ir keli darbo kambariai, iš kurių vieną nuolat naudojo Gideonas, jame šį vakarą Ausma sėdėjo ir matė, kiek ten sunešta jo daiktų, priešingai nei kituose. Taip pat name buvo galybė svečių miegamųjų, visi skirtingo dizaino, akivaizdu, retai gyvenami. Pro vieno iš jų langą Ausma pamatė kieme įrengtą baseiną, o dar pro kitą - teniso aikštelę. Šis namas buvo tarsi penkių žvaigždučių viešbutis, turėjo visko, ko reikia kokybiškam poilsiui.

Labiausiai klaidžiojančią moterį suintrigavo pagrindinis vilos miegamasis. Viduržemio jūros stiliaus baldais apstatytas šeimininko kambarys jungėsi su prašmatnia svetaine su židiniu, iš šios buvo galima patekti į vonią. Miegamojo durys vedė į persirengimo ir spintos kambarį, kitos - stiklinės, į terasą. Gideono miegamasis buvo išties įspūdingas.

Eidama ji pirštais braukė per baltus grynos egiptietiškos medvilnės patalus, kurių švelnumas priminė satiną, spintoje lytėjo jo eilėmis surikiuotus marškinius. Išsitraukusi vienerius, juodus, prisidėjo prie savęs ir pažvelgė į sieninį veidrodį. Tamsus drabužis buvo per didelis lyginant su jos smulkiu kūnu. Ji pakabino marškinius į vietą. Ant spintelės, kur buvo laikomi laikrodžiai, aptiko kvepalus. Nutraukusi kamštelį įkvėpė, į nosį tvoskė romo, medienos ir muskuso aromatas su lengva vos juntama šalavijo nata. Ausmai priešaky išdygo jai pažįstamas kvepalų savininko veidas. Atmerkusi akis pasipurškė kvepalais vidines riešų dalis. Uosdama jo kvapą Ausma susijaudino. Kūno reakcija buvo netikėta ir tokia stipri, kad ji panūdo tuojau pat ką nors daryti, kažkaip save išlaisvinti nuo aistringos agonijos.

Priėjusi prie veidrodžio nusimetė ją dengusius drabužius. Per pastarąsias savaites jos kūnas pakito. Nedaug, bet menki nėštumo požymiai matėsi. Lygus pilvas vos buvo iškilęs, krūtys, jos buvo pilnesnės, sunkesnės, speneliai tamsesni ir platesni nei anksčiau. Jas nuolat sopėdavo ir tai ją varė į neviltį. Ausmos klubai kaip reikiant išplatėjo, pasidarė apvalesni ir dar labiau moteriškesni. Jos kūnas jai buvo gražus. Patrauklus. Ji nusibraukė nuo kaklo garbanas, stebėdama save atspindyje švelniai pirštais nuslydo krūties kontūrais. Mintyse įsivaizdavo, kad tai kito žmogaus rankos.

Vedina kūno jaudulio ji paskubomis išsirinko vienus Gideono marškinius, tuos pačius juodus, kuriuos anksčiau matavosi. Užsivilkusi susisegė tik vieną sagą, per vidurį, kitų nelietė, norėjo justi oro dvelksmą ant savo odos.

Svetainėje jai patiko baltas pūkinis kilimas greta sofos. Jai atsigulus ant nugaros marškinių medžiaga sušiukšždėjo. Geismas su kiekviena minute vis augo. Ji perbraukė delnais per kilimo gaurus. Šie buvo minkštučiai, slydo tarpupirščiuos. Kojos nenuilstamai trynėsi į medžiagą, jos kvapas padažnėjo.
Ji užsimerkė ir davė valią fantazijai.

...

Grįžęs iš pobūvio Gideonas pirmiausia užsuko į svetainę įsipilti išgerti. Vakaras buvo ne koks. Ištuštinęs tamsoje taurę, prisipildė kitą ir šios turinio taip pat greit neliko. Jam sopėjo smilkinius, buvo nusivaręs kaip kuinas. Kūnas prašėsi poilsio, bet pirmiau nuėjo pasižiūrėti, ar Ausma lovoje. Nerado.

Susinervinęs, kalančiais smilkiniais jis apėjo visus namus ir jos niekur nesuradęs išplūdo mėnesėtą dangų pro svetainės langą. Dar ta. Lyg be jos problemų būtų ne gana.
Pakumpęs, aštrus jo siluetas užkilo vilos laiptais į viršų. Jis persirengs, tada patikrins namo vaizdo kameras, o tada važiuos į kotedžą jos ieškoti. Radęs išaus gerai kailį. Išmokys jis ją paklusti, ganai jai iš jo šaipytis.

Užkilęs viršun jis nejungė šviesos, niekur nejungė, jam buvo gerai ir taip, pažinojo namą kaip penkis savo rankos pirštus. Pasiekęs kambario duris stabtelėjo, jos buvo praviros. Susiraukė, juk buvo uždaręs. O gal klydo? Tas nesiliaujantis, bukinantis galvos skausmas.

Palietęs dviem pirštais smilkinį žengė į prieškambario svetainę ir sustingo. Iš už tamsoje vaiduoklišką mėnulio atspalvį įgavusios sofos atpleveno tyli aimana. Jo širdis suspurdo. Gilių, kankinančių ir kartu nekaltiai tylių dejonių pasigirdo daugiau. Lėtai nuleidęs ranką žemyn Gideonas žengė į sofos pakraštį ir jo akys išsiplėtė.

Tarsi nimfa. Jo strėnos įsitempė, galvą kaustęs skausmas staiga pradingo, liko tik vaizdas priešaky. Nežemiškas, efemeriškas, nesuprasi, realybė ar iliuzija. Jo svetainėje, ant balto kilimo pakloto rangėsi pusnuogė moteris, kaip iš vandenyno bangų išplauta deivė. Jos palaidos raudonmedžio spalvos garbanos draikėsi aplink pečius, gijomis skrodė baltą pūką, švytėjo tarsi šilkas. Išrietusi nugarą, kelius suglaudusi ir užvertusi galvą Ausma nė nepastebėjo, kad kambaryje yra ne viena. Gideono juodi marškiniai ant jos kūno per vidurį buvo prasiskyrę, dvi dalis kartu sulaikė tik vienut vienutėlė saga. Jį akimoju sujaudino ši detalė. Atsivėrę marškinių atlapai atidengė jos nuogas krūtis, šios sunkios rėmėsi į pakilusius šonkaulius, tiesi linija, einanti per pilvą užsibaigė bambos duobutėje. Nuo ten slydo Ausmos ranka, ritmiškai pirmyn atgal. O su kiekvienu slydimu iš jos pravertų lūpų pasklisdavo aitrinanti malonumo gaida.

Gideonui nutirpo galūnės. Linko keliai. Jis būtų galėjęs kristi prieš ją ir maldauti pasigailėjimo. Tik ne jam. Kodėl šiandien? Moters dejonės jį varė į neviltį. Ausma tenkino save jo miegamajame, lyg patiekta ant lėkštutės laukė progos, kada jos paragaus.

O jis negalėjo. Negalėjo, nes pasižadėjo... Giliai įkvėpė. Degančiais paslėpsniais, užkaitusiu veidu jis be garso apsisuko ir vien geležinės valios pastangomis išėjo iš kambario.

Atsirėmęs į sieną atlošė galvą ir užsimerkęs klausėsi Ausmos balso. Įsivaizdavo, kur link jos pirštai keliauja, kokia ji ten karšta ir pasiruošusi jį priimti. Bet jis nieko nedarė, tik keikė save ir pasaulį, Dievą ir likimą už savo kančias. Ir iki paskutinės minutės, kol ji baigė, neišsidavė, kad slapta klausosi, kad geidžia jos taip smarkiai, jog nuslydęs palei sieną ant grindų rovėsi sau plaukus, kad kentėjo, nes šiąnakt paskyrė savo širdį kitai.