Barakuda

Savas kraujas

Tas velnys jam šypsojosi visą laiką, kol jie su mergaitėmis prie vandens klausėsi kriauklių ošimo, o vėliau, kuomet ėjo valgyti keptos mėsos nuo neįprastai atrodančio laužo su akmenimis.
Gideonas nebuvo pratęs pralošti ir, tiesą sakant, retai kada taip nutikdavo, tačiau kiekvienąkart pasirodžius šiai moteriai, jo gyvenime viskas versdavosi aukštyn kojomis. Iš pradžių nėštumas - lavina nunešusi jo ilgai kurptus planus šuniui ant uodegos, vėliau - visos jos kitos išdaigos. Vieną dieną jis turės padėti tam tašką, nors ji ne jo moteris, visgi ji jo vaiko mama, o tai šiokia tokia priklausomybė nuo Gideono, todėl iš dalies jis buvo atsakingas, kad tiek motinai, tiek vaikeliui nieko nenutiktų. Ir jis tuo pasirūpins, Ausma elgsis kaip pridera būsimai mamai.

Ausma vedžiojosi jį po tą žmonių skruzdėlyną. Kurį laiką su jais kartu ėjo dvi polinezietės mergaitės, jos sakė jam savo vardą, bet šis buvo per įmantrus jo liežuviui, tad greitai pamiršo. Jis matė, kokios prsirišusios mergaitės buvo prie Ausmos, garbino ją tarsi deivę, vyresniąją seserį. Nuolat laikėsi už rankų, klausinėjo ir ištempusios ausis gaudė kiekvieną jos pasakytą žodį. Ausma žaismingai mergaitėms kedendavo plaukus ir leidosi glebesčiuojama. Visi kartu jie suko lankstus aplink maisto staliukus, Ausma maitino mergaites ir bruko Gideonui išbandyti. Jis taip dorai ir nesuprato, ką dėjo į burną, išsiaiškino tik, kad jei atrodo ne kaip, galimai bus velniškai skanu.

Kažkuriuo momentu mergaičių su jais nebeliko ir Ausma prisigretino prie jo. Iki šiol jis sekė joms įkandin, iš kur galėjo ramiai stebėti.

- Ačiū, - tarstelėjo moteris šypteldama.

Jis susikišo rankas į kelnių kišenes. Šiandien jas nusipirko kažkokiame prekybcentryje, buvo baltos lininės, pralaidžios orui ir svarbiausia laisvos.

- Pagailėjau mergaičių, - jis atsakė apsimestinai abejingu tonu.

- Na vis tiek ačiū. Jos būtų nuliūdusios, jei išvykčiau. Mes lyg ir susidraugavom, - ji suintriguota palenkė galvą, - žinai, tu ir joms patikai.

- Moku bendrauti su vaikais.

Jiedu stabtelėjo trumpam prie laužo, pažiūrėjo į spragančias liepsnas, tuomet nuėjo toliau, į pavėsinę, kur atsisėdę prie medinių palečių galėjo ramiai kalbėtis. Ausma į kartoninę lėkštelę įsidėjo kekę vynuogių, jas skabė pasukdama nuo šakelės pirštais. Gideonas atsirėmęs iš galo rankomis į smėlį stebėjo kaip putnios lūpos apžioja uogą, akys iš malonumo prisimerkia. Jis buvo prikaustytas prie to vaizdo.

- Tai nori pasakyti... - kramtydama ji kilstelėjo antakius. Jis bandė atsiminti apie ką jie neseniai kalbėjo.

- Ne tai apie ką tu pagalvojai, - galiausiai tarė.

- O kas tada?

- Turiu seserį.

- Hm? Šit kaip. Neminėjai. Kiek jai metų?

- Keturiolika.

- Oho. Skirtumas neblogas.

- Na taip, matai, Alicija neplanuotas vaikas. Trankydamasi po Barbadosą nuo kažkurio iš kavalierių mama pastojo. Taip iki galo neišsiaiškinome, kuris tėvas. Kaip iš ,,Mama Mia!" - Semas, Bilas ar Haris, rinkis.

- Esi matęs ,,Mama Mia!"?

- O kas nėra?

Ausma nutylėjo, kad jos šalyje laikytina ne vyriška žiūrėti romantinius filmus. Bet ji juk nebuvo Lietuvoje, amerikiečiai vyrai kitokie.

- Klasika, pritariu, - ji išlaikė santūrų balsą, - tai tavo mama pašėlusi?

- Veikiau neatsakinga, - jo antakiai nusileido. Užuomina buvo aiški, visgi jai nepatiko, kad ją lygino su moterimi, miegančia su kuo papuola. Tiesa, ji nebuvo šventa, bet Gideonas per pastaruosius metus buvo pirmas vyras, pakliuvęs į jos lovą. Nesąžininga ją ir jo motina gretinti.